Į diabetą galima žvelgti visaip – su neapykanta, liūdesiu, nerimu, pykčiu, baime. Dažnai ieškoma kaltų, keiksnojamas likimas, apima beviltiškumas. Ir tik susitaikius, priėmus, nurimus ima rastis kitokių jausmų – dėkingumas, pasitikėjimas, netgi įkvėpimas kurti ir savo kūryba skleisti žinią apie ligos išbandymus, gyvybės išsaugojimą ir būtinybę keisti požiūrį į mus supančią aplinką.
AGNĖ KIŠONAITĖ, profesionali menininkė, tvaraus meno atstovė, kūrybiniams sumanymams naudojanti diabeto valdymo priemones, tiki, kad šiuolaikinis menas yra vienas iš tų, kuris gali paveikti stipriausiai. Paveikslas iš diagnostinių juostelių, skulptūra iš insulino švirkštų, instaliacija iš cukraus kubelių, Oskarui Minkovskiui, vienam garsiausių cukrinio diabeto tyrėjų, skirtas koliažas – kūriniai, skatinantys susimąstyti, kaip svarbu rūpintis savimi, kokios gali būti skaudžios pasekmės neturint reikalingų ligos valdymo priemonių ir kiek daug pastangų reikia įdėti, kad cukriniu diabetu sergantis žmogus galėtų mėgautis gyvenimu. Susipažinkime!
1–2 žodžiais apibūdinkite, kas Jums yra diabetas.
Kontrolė.
Kokius jausmus kelia diabetas?
Stengiuosi apie diabetą negalvoti, nes vien susikoncentravimas į šią ligą gali atimti gyvenimo džiaugsmą, prasmę ir tikslus, bet taip pat nepamirštu savistabos.
Ar pasikeitė požiūris į gyvenimą, vertybes susirgus diabetu?
Pradėjau labiau mylėti gyvenimą ir visas iš jo gaunamas dovanas. Atradau harmoniją ir balansą rutinoje.
Iš kur semiatės pozityvumo, gyvendama su šia liga?
Visuomet buvau pozityvi, tačiau diabetas man užtvirtino, kad apie viską reikia galvoti teigiamai. Ilgainiui supratau, kad pasąmonė fiksuoja bet kokią mintį (nesvarbu, ar ji gera, ar bloga), kuri ilgalaikėje perspektyvoje tampa realybe, dėl to minčių higiena yra labai svarbi. Kiekvieną negatyvų dalyką, kuris man iškyla, stengiuosi nukirsti ir neleisti jam plėtotis. Seniai vadovaujuosi taisykle: ko bijosi, tas ir bus, todėl bet kokioje neigiamoje situacijoje randu teigiamą kampą. Šitaip susirgus diabetu mano kūryboje atsirado koliažai iš panaudotų insulino švirkštų, diagnostinių kraujo juostelių, sensorių. Tokie kūriniai žiūrovus verčia susimąstyti.
Ar Jūsų gyvenime yra sritis, kurioje diabetas yra trukdis?
Norėčiau leistis į piligriminę kelionę pėsčiomis, bet kol kas nesiryžtu dėl diabeto. Tačiau su vyru leidžiamės į ilgus pasivaikščiojimus, vasarą ėjome 25 km pajūriu iš Klaipėdos į Palangą.
Koks Jūsų kūrybos iš diabeto valdymo priemonių tikslas?
Siekiu atkreipti dėmesį, kaip šios priemonės ir vaistai diabetu sergantiems žmonėms pailgina gyvenimo trukmę ir suteikia visavertį gyvenimą. Mažai kas svarsto, kad neturėdami šių priemonių su tokia diagnoze žmonės išgyventų kelis metus, juos lydėtų baisios komplikacijos. Šiais pridėtinio cukraus ir greitojo maisto laikais labai verta pamąstyti apie perspektyvą, kur tai gali nuvesti. Mano kūriniai iš diabeto valdymo priemonių yra paskata sveikiems žmonėms rūpintis savimi.
Iš kur kyla idėjos kūrybiniams sumanymams?
Mane dažnai inspiruoja gražūs daiktai, kuriuos išnaudojus ar pasibaigus galiojimui tenka išmesti. Man jų gaila. Gaila žmonių, kurie juos kūrė, eikvojo laiką ieškodami originalaus dizaino. Tačiau surinkusi nebereikalingus, senus rekvizitus aš mėgstu nekeisdama jų dizaino sukurti kokį nors naują, nematytą ir visiems atpažįstamą objektą.
Mano waste art kūriniai yra estetiški ir net, sakyčiau, gražūs. Manau, kad menas turi džiuginti, neteršti aplinkos blogomis žinutėmis ar išraiškomis.
Su kokiais iššūkiais susiduriate kurdama iš daiktų, kurie laikomi atliekomis?
Sugalvojusi idėją dažnai nežinau, kaip atrodys surinkti seni dalykai. Kartais juos reikia valyti, plauti, net perdažyti – tenka skirti daug daugiau laiko ir pastangų nei tikėjausi.
Kitas sudėtingas reikalas yra konstrukcija, ji visuomet yra vis kitokia, skirtingų medžiagų, todėl tenka daug eksperimentuoti, kol randu tinkamiausią sprendimą. Bet man tai patinka – jaučiuosi it mokslininkė, atrandanti ką nors naujo.
Kokiomis priemonėmis diabeto bendruomenė galėtų prisidėti prie Jūsų sumanymų?
Šiuo metu renku panaudotus „Dexcom One“ jutiklius ir siųstuvus. Kviečiu rinkti ir atsiųsti juos man adresu: Agnei Kišonaitei, Vilniaus g. 28-16, Vilnius.
Ko norėtumėte palinkėti diabetu sergantiems ar juos prižiūrintiems žmonėms?
Linkiu maksimaliai sumažinti savo streso lygį ir nepaliauti tikėti, kad vieną dieną tai gali būti išgydoma.
Ačiū už pokalbį.