Pirmoje straipsnio dalyje, žingsnis po žingsnio aptarėme, kaip susikurti Android APS programėlę. Tik tai padarius, galima pradėti didįjį mokymosi procesą. Nors pats veikimo algoritmas yra tikrai sudėtingas ir matematiškas, tačiau vartotojo aplinkos nustatymas nereikalauja aukštojo inžinerinio išsilavinimo.
Programos nustatymai – esminiai saugumo apribojimai
Svarbiausi Android APS nustatymai: Profilis. Jame įvedami visiškai unikalūs paciento duomenys:
insulino bazė (nustatant kas valandą ar didesniais laikotarpiais),
jautrumo insulinui faktorius,
angliavandenių ir insulino santykis (pvz., pusryčiams, pietums ar vakarienei),
insulino veikimo trukmė, kuri negali būti trumpesnė nei 5 valandos.
Informacija, susijusi su ligos valdymu:
kokio tipo insulinas naudojamas,
iš kokio šaltinio (programos) turi būti gaunami glikemijos duomenys (dažniausiai naudojama programėlė xDrip+),
koks algoritmas turėtų skaičiuoti jautrumo insulinui pokyčius,
kokia insulino pompa naudojama. Vartotojui galima pasirinkti virtualią (įsivaizduojamą) insulino pompą, jei jis realios pompos neturi arba turimos dar nenori prijungti prie dirbtinės kasos programos. Ši funkcija patogi tuo, kad be jokios rizikos galima bandyti tuo metu leidžiamas programos galimybes, imituoti situacijas ir tuo pačiu metu dalyvauti mokymosi programoje. Mokymosi programa – neatskiriama sudėtinė ir privaloma Android APS dalis, kuri etapas po etapo suteikia vartotojui vis daugiau funkcinių galimybių.
Terapijos saugumo parametrai:
Paciento tipas: vaikas, paauglys, suaugęs asmuo, insulinui rezistentiškas suaugęs asmuo ar nėščioji. Konkretaus paciento tipo pasirinkimas reiškia, kad kartu bus pasirenkami griežti ir neperžengiami apribojimai kai kurioms insulino kiekio reikšmėms.
Griežti ir neperžengiami apribojimai:
Vaikas
Paauglys
Suaugęs
Insulinui rezistentiškas suaugęs
Nėščioji
Maksimalus bolusas
5,0
10,0
17,0
25,0
60,0
Maksimalus aktyvaus insulino kiekis organizme (AMA režimas)
3,0
5,0
7,0
12,0
25,0
Maksimalus aktyvaus insulino kiekis organizme (SMB režimas)
Suaugęs asmuo šiuos parametrus greičiausiai gali vieną kartą pasirinkti ir daugiau nekreipti į juos dėmesio. O kai pacientas – darželinukas ar pradinukas, tėvai yra priversti laviruoti tarp to, kad dar mažas vaikas, pats valdydamas programą, nesusileistų pavojingai didelės insulino dozės, ir to, kad leistinos maksimalios dozės atitiktų vaiko organizmo poreikius ir dirbtinai neapribotų.
Mano vaikui augant, teko ne kartą keisti paciento tipą, nes pastebėjau situacijas, kad Android APS intensyviai dirba, tačiau tarsi atsimuša į „stiklines lubas“, kurios neleidžia suleisti daugiau insulino ir greičiau suvaldyti glikemijos kilimo. Vien paciento tipo pakeitimas ir leidimas programai dirbti agresyviau padėjo išspręsti erzinančius gliukozės kraujyje kalniukus.
Ciklo saugumo parametrai. Jei prieš tai aptarti terapijos saugumo parametrai (išskyrus paciento tipą) susiję su rankiniu bolusų ar angliavandenių įvedimu, šie ciklo saugumo apribojimai – su programos automatiniu veikimu.
Maksimalus veikimo vienetų per valandą skaičius, kuris gali būti nustatytas kaip laikina bazė. Įprastai laikina bazė nustatoma pasirenkant procentus. Čia reikia nustatyti tikslų skaičių vienetais. Šis apribojimas neleidžia Android APS nustatyti pernelyg aukštos laikinos bazės. Programos kūrėjų rekomendacija yra paimti iš savo profilio didžiausią valandinės bazės skaičių ir padauginti jį iš 3 arba 4.
Maksimalus bendras aktyvaus insulino organizme kiekis, kurio negali viršyti ciklas (veikimo vienetais). Į šį apribojimą privalo atsižvelgti Android APS, veikianti uždaro ciklo režimu. Jei dabartinis aktyvaus insulino kiekis (pvz., po valgiui suleisto boluso) viršija nustatytą reikšmę, programa nustoja leisti insuliną, iki kol minėta reikšmė bus mažesnė už nustatytą apribojimą. Šis parametras nustatomas skirtingais atvejais:
Programos naudojimo pradžioje galima nustatyti kaip maksimalią aktyvaus bazinio insulino ribą.
Naudojantiems pažangųjį SMB (super-mikro-boluso) režimą (aprašytas toliau), šią reikšmę rekomenduojama nustatyti kaip vidutinį bolusą maistui + didžiausios valandinės bazės dydis, padaugintas iš trijų. Net jei įvesite visiškai netinkamą skaičių, veikiant ciklui įsijungs pagrindinė netinkamų nustatymų apsauga – paciento amžiaus apribojimas.
SMB (super-mikro-bolusų) režimo parametrai (pasiekus mokymosi programos 9-ą etapą). Tai viena iš funkcijų, kurią iš pradžių vartotojai įjungia labai atsargiai ir su dideliu nepasitikėjimu. Šios funkcijos neįjungus, Android APS glikemiją kontroliuoja keisdamas laikiną bazę. Įjungus šią funkciją, Android APS pats leidžia bolusus – būtent dėl to dauguma vartotojų ir baiminasi. Reikia atminti, kad ir čia visus nustatymus pasirenka pats vartotojas:
Kada Android APS pats leis bolusus? Vartotojas pasirenka jam priimtinus vieną ar kelis variantus, pvz., po suvalgytų angliavandenių, kai įjungiamos laikinos glikemijos tikslinės reikšmės arba net visada – bet kuriuo paros metu (yra apribojimų naudojantiems ne „Dexcom“ gliukozės jutiklius).
Kaip dažnai Android APS leis bolusus? Paprastai tai nustatoma tokiu pačiu dažniu, kaip jutiklio duomenų siuntimo dažnis – kas 5 minutes. Galima pasirinkti tiek mažesnį, tiek didesnį laiko tarpą.
Kokio dydžio bolusus leis Android APS? Šis skaičius susiejamas su tuo metu nustatytos valandinės bazės dydžiu ir aprašomas minutėmis. Pvz., jei tuo metu valandinė bazė yra 1,20 vv/val., parametruose nurodoma, kad maksimalus vienkartinis bolusas yra 30 min. dydžio. Programa tada galės suleisti ne didesnius nei 0,60 vv dydžio super-mikro-bolusus. Rekomenduojama pradėti nuo 30 min. reikšmės pasirinkimo ir, jei reikia, palaipsniui didinti po 15 min.
Pravartu žinoti, kad pirmą kartą pasirinkus nustatymų reikšmes, jos tikrai bus preliminarios, bandomosios, gal net nedrąsios ir ne visai tikslios. Vėliau, įgijus patirties ir pastebėjus šių nustatymų efektą glikemijos kreivėms, intuityviai galėsite juos keisti ir nustatyti pakankamai tiksliai, šitaip leidžiant Android APS programai veikti pagal savo (ar vaiko) organizmo poreikius.
