Sergant cukriniu diabetu itin svarbu išlaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje, nes tai užtikrina gerą savijautą ir ilgalaikėje perspektyvoje apsaugo nuo galimų sudėtingų ligos komplikacijų. Šio tikslo sudėtinga siekti, jei užklumpa kitos ligos, darančios tiesioginę įtaką gliukozės kiekiui kraujyje. Pavyzdžiui, pakilus kūno temperatūrai, išmetama daugiau kontrinsulino hormonų (tai yra tų, kurie kelia gliukozės lygį kraujyje) – gliukagono, kortizolio, adrenalino, somatotropinio hormono, todėl karščiuojant dažnu atveju reikia didinti insulino dozes. Netgi nustojus karščiuoti ir sumažėjus ligos simptomams, didesnis insulino poreikis gali išlikti dar kelias dienas ar net savaitę po to, kai žmogus jaučiasi pasveikęs. Todėl svarbu žinoti, kaip įvairios ligos veikia gliukozės lygį kraujyje.
- Peršalimo ligos gali turėti įtakos gliukozės kiekiui kraujyje netgi tuo atveju, jei kūno temperatūra yra normali.
- Vykstant uždegiminiams procesams, kai pakyla kūno temperatūra, pvz., sergant gripu, plaučių, ausų uždegimu, šlapimtakių infekcija ir pan., iškyla hiperglikemijos pavojus.
- Danties skausmas, negalavimai dėl menstruacijų gali daryti neigiamą įtaką glikemijai, taip pat gali atsirasti ketoacidozės pavojus.
- Sutrikus maisto medžiagų pasisavinimui, kai jaučiamas pykinimas, vemiama, viduriuojama, pvz., sergant gastroenteritu, didėja hipoglikemijos pavojus.
Ką daryti susirgus ir ką reikia žinoti gydantis?
- Pasistenkite išsiaiškinti ligos priežastį, kreipkitės į specialistus, kad nustatytų tikslią diagnozę ir žinotumėte, kuo gydytis. Su gydytoju taip pat aptarkite, kaip geriausiai koreguoti insulino dozes.
- Nepasikliaukite vien tik gliukozės jutiklio, jei tokį naudojate, duomenimis, nes tam tikros aplinkybės, pvz., paracetamolio ar kitų preparatų vartojimas, dehidratacija, pablogėjusi kraujo apytaka, gali iškreipti jutiklio rodmenis. Sirgdami gliukozės kiekį kraujyje matuokitės gliukomačiu bent 4 kartus per dieną, o geriausiai ne rečiau kaip kas 2–4 val., kad sužinotumėte realią padėtį.
- Prisiminkite, kad gliukokortikoidiniai preparatai, pvz., prednizolonas, deksametazonas, fliksotidas, kenalogas, kelia gliukozės kiekį kraujyje, todėl juos vartojant paprastai reikia didesnės insulino dozės (ne tik prieš maistą, bet taip pat ir bazinio insulino).
- Inhaliacijos ar lašai su adrenalinu (epinefrinu) ar noradrenalinu taip pat kelia gliukozės kiekį kraujyje, nes yra streso hormonai.
- Jei gliukozės kiekis kraujyje didesnis kaip 13 mmol/l, patikrinkite, ar šlapime nėra ketonų.
- Gerkite daug skysčių, geriausiai vandens, nesaldintos arbatos, kad išvengtumėte dehidratacijos ir greičiau pašalintumėte gliukozės ir ketonų perteklių.
Kokia būklė yra pavojinga ir būtina kreiptis į medikus?
- Jei gliukozės kiekis kraujyje viršija 13 mmol/l ir laikosi ilgiau kaip parą.
- Jei stiprėja peršalimo simptomai ir atsiranda stiprus gerklės skausmas, kosulys ir pan.
- Jei vemiate arba viduriuojate ilgiau kaip 4 valandas.
- Jei jaučiate didelį silpnumą arba trinka sąmonė.
- Jei vidutinę arba aukštą ketonų koncentraciją rodo 2 ar daugiau testų iš eilės.
- Jei kūno temperatūra 38 °C ir aukštesnė arba jei temperatūra nedidelė, bet bendra savijauta itin prasta.
Jeigu abejojate, ar sėkmingai kontroliuojate situaciją, visada pravartu kreiptis į specialistus, o ne užsiimti savigyda.
„Diabeto IQ“ informacija
