1 tipo cukrinis diabetas – autoimuninė, kol kas nepagydoma, bet kontroliuojama liga. Ligos
atsiradimui įtakos gali turėti paveldimumas, neretai susirgimą paskatina virusinė infekcija, tačiau
nemažai atvejų, kai susergama dėl netgi medicinai nežinomų priežasčių. Todėl ieškoti kaltų ar
graužti save dėl tokio likimo – bergždžias darbas. Daug labiau sau padėsite, jeigu pripažinsite, kad
tai buvo neišvengiama, nepriklausomai nuo Jūsų pastangų rūpintis sveikata, ir visas mintis ir jėgas
nukreipsite ligos pažinimui, pasikliausite medicina ir atkakliai mokysitės gyventi su nauju
gyvenimo pakeleiviu – cukriniu diabetu.
Cukrinis diabetas diagnozuojamas tuomet, kai imuninei sistemai sunaikinus kasos beta ląsteles
nustojamas gaminti insulinas. Insulinas yra gyvybiškai svarbus mūsų organizmui, tad nustačius ligą
būtinos insulino injekcijos. Natūralu, kad daugelį tai šokiruoja, ypač susirgus vaikui, nes dūrių
skaičius tikrai nemažas. Deja, kito gydymo būdo kol kas nėra. Milijonai žmonių visame pasaulyje
yra dėkingi kanadiečiui Frederikui Bantingui, kuris 1921 m. su savo asistentu Čarlzu Bestu atrado
būdą iš šuns kasos išskirti insuliną. Iki tol 1 tipo cukrinis diabetas buvo mirtina liga, o šiuo metu,
tobulėjant ligos valdymo priemonėms, žmonės gali džiaugtis visaverčiu gyvenimu. Be abejonės, bet
kuris, sergantis 1 tipo cukriniu diabetu, svajoja apie paprastesnį, be dūrių ir skaičiavimų, ligos
valdymą. Pagrįstai galima tikėtis, kad ateityje tikrai sulauksime gera žadančių pokyčių, nes
mokslininkai aktyviai dirba šioje srityje – JAV jau patvirtintas inhaliuojamas insulinas, testuojamos
specialios nuryjamos ar implantuojamos kapsulės, kamieninių ląstelių transplantacija irgi teikia
vilties.
Verta atkreipti dėmesį, kad 1 tipo cukriniu diabetu sergantys žmonės, skirtingai nei sergantys 2 tipo
cukriniu diabetu, galimybės gydytis tabletėmis neturi. Šioms ligoms, nors ir skambančioms
panašiai, taikomi nevienodi gydymo metodai. 2 tipo cukrinis diabetas išsivysto, kai kasa gamina
insuliną, bet organizmas nepajėgia jo įsisavinti arba gamina nepakankamą jo kiekį, dėl to skiriami
vaistai, padedantys organizmui efektyviau panaudoti išskiriamą insuliną, kartu gali būti skiriamas
leidžiamas insulinas, be to, dažnu atveju ligos kontrolei padeda subalansuota mityba, fizinis
aktyvumas ir kūno svorio mažinimas. 1 tipo cukrinio diabeto atveju sveika gyvensena taip pat yra
viena iš būtinų ligos valdymo sąlygų, tačiau kasai reikia ne padėti, o ją, tikrąja to žodžio prasme,
pavaduoti, t. y. išorinėmis priemonėmis imituoti kasos darbą – organizmui tiekti insulino tiek, kiek
jam tuo metu reikia.
Nenustebkite, jei apie ligą pranešę artimiesiems ar pažįstamiems, sulauksite siūlymų gerti bambuko
miltelius, valgyti topinambų salotas, kasdienį maistą barstyti cinamonu arba išbandyti akupunktūrą,
neva padedančią atgaivinti žuvusias kasos ląsteles. Tai Jus gali suvilioti, nes juk niekas nenori sirgti
nepagydoma liga ir tikisi bent mažiausio vilties žiburėlio. Tačiau žinokite, jog nei šventos mišios
arkikatedroje, nei stebuklingas šaltinio vanduo žuvusių kasos ląstelių neprikels iš numirusių.
Nuoširdžiai patariame nekankinti savęs viltimi, jog išgysite naudodamiesi liaudies ar alternatyvios
medicinos būdais. Jei pasaulyje būtų paprastesnis būdas valdyti ligą nei leistis insuliną ar kažkas
nuo to būtų pasveikęs, patikėkite, tai būtų viešai žinoma. Pasitikėkite mokslo žiniomis ir ilgamete
medikų patirtimi ir negalvokite, jog farmacijos mafija prieš Jus susimokė. Niekas Jums nedraudžia
papildomai vartoti produktų, Jūsų įsitikinimu, gerinančių savijautą, tačiau atminkite, kad insulino
stoka kelia grėsmę gyvybei. Jeigu nepakeliamai sunku susitaikyti su liga, jos nepripažįstate,
vengiate matuotis gliukozės kiekį kraujyje ar leistis gyvybiškai svarbius vaistus, Jums būtina ieškoti profesionalų pagalbos. Nesivaržykite kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, psichologus, kurie,
įvertinę Jūsų būklę, nukreips tinkama linkme.