Pačioje ligos pradžioje gyvenimas be maisto svarstyklių neįsivaizduojamas. Naujai susirgę 1 tipo
cukriniu diabetu sveria ir skaičiuoja kiekvieną kąsnį, nagrinėja ant maisto pakuočių esančius
užrašus, ieškodami mažiausiai angliavandenių ir cukraus turinčių produktų, iš proto eina situacijose,
kai patiekalo sudėties neįmanoma nustatyti, pvz., svečiuose, restorane ar vasaros iškyloje su
draugais. Tačiau tie, kurie su diabetu gyvena jau keletą metų, sugeba, rodos, akimis nuskenuoti
maisto porciją ir jiems vieniems žinomais metodais mintyse atlikti reikalingus skaičiavimus. Tokie
sugebėjimai ateina ne iškart, tam reikia sukaupti nemažai diabeto valdymo patirties ir išsiugdyti tam
tikrą matematinę atmintį. Tačiau visa ko pagrindas – insulino ir angliavandenių santykis, kuris
kiekvienam žmogui gali būti skirtingas, todėl jį sugebėti apskaičiuoti privalo kiekvienas, nes jo
nežinant jokios svarstyklės ir maisto etiketės nepadės. Insulino ir angliavandenių santykis parodo,
kiek reikia susileisti insulino tam tikram angliavandenių kiekiui.
Pirmoji sąlyga, norint teisingai apskaičiuoti insulino ir angliavandenių santykį, yra tinkamai
nustatytas bazinio insulino kiekis, apie kurį rašyta prieš tai. Antra, reiktų būti nevalgiusiam
mažiausiai 4 valandas, kad prieš tai suvalgytas maistas ir jam suleistas insulinas neiškreiptų
rezultato. Trečia, reikia mokėti tiksliai apskaičiuoti angliavandenių kiekį maiste. Ketvirta,
pageidautina turėti gliukozės jutiklį, kuris nuolat rodytų gliukozės kiekio kraujyje pokyčius.
Taigi darant prielaidą, kad, pvz., 15 gramų angliavandenių reikalingas 1 vv insulino, suleidžiamas 1
vv insulino ir, palaukus 10–20 min. (jei vartojamas greito veikimo insulinas), arba iškart (jei
vartojamas staigaus veikimo insulinas) suvalgoma 15 g lėtai veikiančių angliavandenių turinčio
maisto (su mažai baltymų ir riebalų, pvz., paprastos juodos duonos). Jei po 1,5–2 val. gliukozės
kiekis kraujyje išsilaiko tarp 4,5 mmol/l ir 9 mmol/l arba jei pokytis nuo pradinės glikemijos, kuri
buvo prieš valgant, yra ne didesnė nei 1,5 mmol/l į didesnę ar mažesnę pusę, vadinasi, insulino ir
angliavandenių santykis tikrai yra 1:15. Tačiau jeigu gliukozės kiekis kraujyje nukrenta žemiau nei
4,5 mmol/l, vadinasi, insulino kiekis tokiam angliavandenių kiekiui yra per didelis, greičiausiai
santykis bus 1:20. O jeigu gliukozės kiekis kraujyje pakyla aukščiau nei 9 mmol, vadinasi, insulino
kiekis tokiam angliavandenių kiekiui yra per mažas, greičiausiai santykis bus 1:10. Taigi
atsižvelgus į rezultatus reikėtų kitą dieną, pageidautina tuo pačiu paros metu, susileidus atitinkamai
didesnį ar mažesnį insulino kiekį, patikrinti ir nustatyti insulino ir angliavandenių santykį, kuris
padės išlaikyti gliukozės kiekį kraujyje normos ribose valgant ir kitą maistą.
Reiktų žinoti, kad insulino ir angliavandenių santykis skirtingu paros metu gali būti nevienodas, tad
pravartu jį patikrinti ir tomis valandomis, kai paprastai valgomi pusryčiai, pietūs, vakarienė. Be to,
insulino ir angliavandenių santykis gali kisti, su tuo dažniausiai susiduria vaikai dėl augimo,
moterys dėl menstruacijų, taip pat insulino ir angliavandenių santykis keičiasi sergant, išgyvenant
stiprias emocijas ir pan.
