Rašytojas, žurnalistas, buvęs radijo ir TV laidų kūrėjas, vedėjas ir reporteris, o šiuo metu blusturgiuko Panevėžyje savininkas Audrius Skačkauskas – ištikimas mūsų žurnalo skaitytojas, užkrečiantis savo pozityvumu, nepaisant ligų ligelių ligelyčių, žavintis humoro jausmu ir išmone. Audriaus istorija – neišgalvota, bet verčianti pagalvoti, ko verti maži „nekalti“ malonumai, kai visas gyvenimas dar prieš akis.
Kai buvau mažas, mama nuo manęs slėpdavo saldainius. Ne, ne dėl to, kad sirgčiau diabetu. Slėpdavo, nes buvo įsitikinusi, jog nuo jų genda dantys. Apie diabetą prieš 40 metų išvis nelabai kas šnekėjo, greičiausiai dėl to, kad sergančių šia liga buvo tikrai daug mažiau. O kiauri dantys vargino ne vieną, be to, stomatologija tada buvo žiauri ir negailestinga.
Taigi mama vis slėpdavo saldainius, o aš vis juos rasdavau, nes turbūt turėjau išlavintą uoslę ir gerą intuiciją, o gal dėl to, kad gyvenome mažulyčiame vieno kambario bute, kuriame sunku ką paslėpti, ir, kol mama būdavo darbe, aš turėdavau daug laiko paieškoms. Po to, aišku, gaudavau pylos, bet tai manęs nesulaikydavo kitą kartą ir vėl ieškoti naujos saldainių slaptavietės. Labai norėjau užaugti, kad galėčiau nusipirkti saldumynų kiek panorėjęs. Taip ir padariau. Užaugau ir prisipirkau.
Labiausiai mėgdavau ledus. Galėjau juos valgyti net ir žiemą po kelias porcijas per dieną. Buvau smulkaus sudėjimo, pyragėliai, limonadas, šokoladai nėjo į kūną. Nepajutau, kada dirbdamas sėdimą darbą peržengiau ribą ir stipriai sustambėjau. Čia mane ir pavijo 2 tipo cukrinis diabetas.
Susitaikiau su likimu, užleistu diabetu, polineuropatija ir dviejų rūšių insulinu. Gyvenau be saldumynų beveik 7 metus. Aišku, kad kartais nuklysdavau į keptas bulves, vieną kitą cepeliną, bet tai labiau buvo išimtys, o ne taisyklė.
Ir tada atėjo karantinas. Su patogia sofa, televizoriumi ir baime išeiti iš namų. Kaip tyčia, gyvenome pas mano mamą, ir ji, turbūt prisiminusi mano vaikystės potraukį saldėsiams, nutarė mane vis palepinti. Pati labai mėgo saldumynus, tai man vakare virtuvės stalčiuke, kad marti nepamatytų, vis palikdavo po du skanius šokoladinius saldainius. „Nu kas tie du saldainiai?“ – vis sakydavo, ir aš pasidaviau tam saldžiam sąmokslui.
Baigėsi vasara ir mes su žmona grįžome į savo namus. Jau patį pirmą vakarą pasigedau mamos saldainių, todėl kitą dieną nusipirkau kelis šimtus gramų ir pasidėjau savo darbo kambaryje. Vakarais nueidavau ten tyliai ir suvalgydavau. Iš pradžių po du, po to po tris, keturis… Susileisdavau insulino ir su pasimėgavimu sučiulpdavau šokolado gabaliuką.
Nepajaučiau, kaip pradėjau pats save apgaudinėti. Nusipirkdavau ledų, susileisdavau insulino. Suvalgydavau glaistytų sūrelių, vėl susileisdavau insulino. Nebeatsisakydavau pyragaičių svečiuose, nes žinojau, kad galiu susileisti insulino. Tiesa, kartais tai padaryti užmiršdavau arba patingėdavau, nes aukštas gliukozės kiekis kraujyje guldė pasnausti ir atimdavo jėgas. Po to dar prisidėjo problemos tarp artimųjų ir iš streso pradėjau valgyti dar daugiau saldumynų. Sveikata vis blogėjo. Tapau priklausomas nuo cukraus, tarsi neturėčiau diabeto. Kartais nueidavau miegoti su 15–20 mmol/l. Skaudėjo kojas, tapau vangus ir piktas.
Dėkui Dievui, kad turiu gerą endokrinologą, kuris nevynioja žodžių į vatą. Po eilinio tyrimo jis pasakė:
- 9,2 mmol/l yra labai daug. Labai labai daug. Jei po trijų mėnesių bus taip pat ar dar padidės, gulsitės į ligoninę!
Matyt, priklausomam asmeniui, net ir nuo cukraus, reikalingas sukrėtimas. Ligoninės bijojau. Iš paskutinio karto, kai ten gulėjau palatoje su vyrais nupjautomis kojomis ar pirštais, išliko labai slogūs atsiminimai. Tas mane ir sustabdė.
Supratau, kad valgyti saldumynus, nesvarbu, kad susileidus insulino, yra kvailas planas. Pradėjau reguliuoti maistą, atsisakiau visų saldumynų ir cukraus. Jau mėnuo stengiuosi vėl gyventi kaip ligos pradžioje – drausmingai.
Dar užeina noras tų dviejų saldainių, bet pats prigrasinau ir mamai, ir draugams, kad negundytų ir saldėsių nesiūlytų. Juk noriu dar pagyventi. To ir jums linkiu – sveikatos, stiprybės ir valios atsispirti žalingoms pagundoms.
