Sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Netiesa! Žiūrima, ir dar kaip! Pradėjus kompensuoti gliukozės jutiklius ir ėmus juos naudoti vis didesniam ratui žmonių, ėmė kilti nepasitenkinimo bangos, nuvilnijančios netgi iki Sveikatos apsaugos ministerijos!
Bet netgi Dyva žino, kad:
Jutiklis – ne šveicariškas laikrodis. Jutiklio duomenys nebūtinai turi sutapti su gliukomačio duomenimis, nes ir vieni, ir kiti turi leistinas paklaidas. Be to, jutikliai gliukozę matuoja iš skirtingų terpių, todėl neatitikimai tikrai yra įmanomi ir galimi.
Jutiklis – ne japonų traukinys, kuris atvyksta sekundžių tikslumu. Tai, ką šiuo metu rodo gliukomatis, jutiklis parodys po maždaug 10–20 min.
Jutiklis – ne elektros jungiklis, kurį paspaudus įrenginys iškart ima veikti. Pirmąją jutiklio naudojimo parą duomenys dažniausiai bus netikslūs, nes jutikliui reikia kūne gerai įmirkti ir apšilti.
Jutiklis – ne dykumų gėlė, galinti ištverti be vandens. Jei jutiklis rodo pievas (o gal dykumas), atsigaivinkite tyru vandenėliu ir reikalai pasitaisys.
Jutiklis – ne katė maiše. Jei su jutikliu nepavyksta susitarti, kreipkitės į jutiklius platinančią atstovybę, kuri netinkamus produktus be vargo pakeičia į gerus.
Jutiklis – ne didžėjaus pultas, su kuriuo galima pagal nuotaiką miksuoti skirtingus žanrus. Su jutikliu reikia elgtis pagarbiau ir prie jo lįsti rečiau, t. y. jį galima kalibruoti tik tada, kai glikemija stabili. Jutiklį kalibruoti esant nestabiliai glikemijai arba esant hipo ar hiperglikemijai – bergždžias darbas.
Oficiali jutiklio programėlė nėra vinimis prikalta prie Jūsų jutiklio. Jei turimas išmanusis telefonas yra nesuderinamas su oficialia jutiklio programėle, visada yra išeitis – naudokite kitą atviro kodo programą, pvz., xDrip.
Nebūkite niurzgaliai, kurie kiekviename žingsnyje keikia likimą, būkite kaip Dyva – išmintingi ir išmoningi!
