Inga Augustinienė, Asta Berdikšlienė
Susilaukti kūdikio sergant cukriniu diabetu daugeliui kelia nerimą. Kartais net kyla klausimų, ar apskritai su šia diagnoze įmanoma pastoti? Ar nėštumas gali būti sklandus? Ar gliukozės kiekio kraujyje svyravimai nepakenks vaisiui? Ar nepavojinga pačiai moteriai išnešioti kūdikį ir gimdyti? Mitų čia netrūksta, todėl pasikvietėme pokalbio 1 tipo cukriniu diabetu sergančią trijų vaikų mamą Skaistę Pekarskę ir nėščiąsias su šia diagnoze prižiūrinčią VU ligoninės Santaros klinikų gydytoją endokrinologę Gintarę Naskauskienę, kad išsiaiškintumėme galimybes bei rizikas ir paskatintumėme moteris ryžtis šiam svarbiam gyvenimo etapui.
Skaiste, papasakokite apie savo pirmąjį nėštumą.
Pirmasis nėštumas buvo labai sklandus, gimdymas buvo numatytas 38 savaičių, po to nukeltas dar savaitei, ir galiausiai 39+2 gimdymas prasidėjo pats. Gimusi dukrytė svėrė daugiau kaip 4 kg. Diabetinės fetopatijos nebuvo.
Gintare, kas yra diabetinė fetopatija, kaip ji pasireiškia naujagimiui ir kokios pasekmės galimos ateityje?
Diabetinė fetopatija – tai antroje nėštumo pusėje pasireiškiantys vaisiaus augimo, brendimo, organų funkcijų ir medžiagų apykaitos pakitimai. Diabetinės fetopatijos priežastis – vaisiaus hiperglikemija ir hiperinsulinizmas dėl blogai kontroliuojamo nėščiosios diabeto. Vaisiaus diabetinės fetopatijos požymiai yra makrosomija (stambus vaisius), kai numatomas vaisiaus svoris ar naujagimio gimimo svoris didesnis nei 4500 g arba daugiau 90 procentilių konkrečiam nėštumo laikui. Antropometriniai duomenys skiriasi nuo sveikų didelio svorio naujagimių: platesni pečiai, platesnės galūnės, mažesnis galvos ir pečių santykis, storesnis riebalinis sluoksnis.
Naujagimiui su diabetine fetopatija 5 proc. padidėja įgimtų ydų rizika, 36 proc. neišnešiotumas, 34 proc. kvėpavimo sutrikimo sindromas, gimdymo traumatizmas (pečių distocija, peties rezginio pažeidimas), didesnė cezario pjūvio operacijos tikimybė, dažnesnis medžiagų apykaitos sutrikimas (hipoglikemija, hipokalcemija, kitų elektrolitų pusiausvyros sutrikimas), policitemija, hiperbilirubinemija, 47 proc. dažniau reikia gydymo naujagimių reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje.
Skaiste, ar Jūsų dukrytei pasireiškė kurie nors iš gydytojos išvardintų sutrikimų?
Gliukozės kiekis kraujyje mažylei tik gimus buvo nukritęs, be to, jai buvo dar ir sepsis (tačiau tai ne diabeto pasekmė). Visgi po 5 parų intensyvios terapijos skyriuje ji pradėjo stiprėti ir šiandien yra linksma trejų metukų panelytė.
Gintare, kodėl diabetu sergančių moterų naujagimius dažnai ištinka hipoglikemija?
Viena iš pagrindinių kūdikių problemų, kurią komplikavo diabetas, yra hipoglikemija. Kadangi gliukozė laisvai pereina per placentą, motinos hiperglikemija padidina gliukozės kiekį vaisiui, sukelia perteklinę vaisiaus insulino gamybą (hiperinsulinizmą). Po gimimo, nutrūkus motinos aprūpinimui gliukoze, padidėjęs naujagimių insulino kiekis išlieka ir gali sukelti hipoglikemiją bei medžiagų apykaitos kompensavimo mechanizmų slopinimą.
Skaiste, kiek Jums buvo metų, kai pastojote antrą kartą?
Antrą kartą pastojau po 1,5 metų, man buvo beveik 36 metai. Nebuvo labai drąsu, kai esi laikoma jau vyresnio amžiaus gimdyve ir dar su 1 tipo cukrinio diabeto diagnoze. Tačiau galutinė žinia pribloškė visiškai – nuėjus į pirmąją apžiūrą gydytoja pasveikino, kad laukiuosi, ir pridūrė: „Bet aš matau du.“ Tuo metu turėjau vienintelį klausimą – ar įmanoma 36-erių ir sergant diabetu sėkmingai išnešioti dvynius? Visgi mane patikino, kad šansų turiu daug.
Gintare, ar amžius ir diabeto stažas turi įtakos sėkmingam nėštumui? Kokios rizikos?
1997 m. Sent Vincento deklaracijoje įvardytas tikslas: „pasiekti cukriniu diabetu sergančių moterų nėštumo rezultatus, panašius į moterų, nesergančių cukriniu diabetu“. Mokslinių tyrimų sisteminės literatūros apžvalgos įrodo, kad 1 ir 2 tipo cukrinis diabetas susijęs su nėštumo nepageidaujamomis pasekmėmis. Didesnė įgimtų apsigimimų, priešlaikinio gimdymo, makrosomijos, naujagimių hipoglikemijos, naujagimio mirties rizika. Moterims didesnė arterinės hipertenzijos, preeklampsijos rizika, dažniau atliekamos cezario pjūvio operacijos nei nesergančioms cukriniu diabetu. Airijoje 2015–2017 m. atlikto tyrimo tikslas buvo apžvelgti 1 ir 2 tipo cukrinio diabeto poveikį nėštumo rezultatams, siekiant pagerinti diabeto gydymą nėštumo metu ir nėštumo rezultatus didelėje gimdymo ligoninėje. Tyrime dalyvavo vyresnės moterys (34–36 metų amžiaus), kurios 14–19 metų sirgo cukriniu diabetu, turėjo lėtines diabeto komplikacijas. Joms buvo didesnė preeklampsijos išsivystymo rizika ir didesnis nėštumo sukeltos hipertenzijos dažnis.
Tyrimas įrodė ir patvirtino ankstesnius tyrimus, kad gera glikemijos kontrolė prieš pastojant ir viso nėštumo laikotarpiu, kokybiška priežiūra susijusi su sėkmingu nėštumu ir gimdymu.
Skaiste, koks buvo antrasis nėštumas?
Antrasis nėštumas buvo sklandus, tik judėti buvo daug sunkiau nei pirmąjį kartą. Naudojau insulino pompą, šįkart jau susipažinau ir su sensoriais, kas dar labiau padėjo kontroliuoti ligą. Kai nėštumui buvo 4 ar 5 mėnesiai, aš netgi išdrįsau skristi porai savaičių į Karibų salas. Žinoma, elgiausi atsargiai, ir viskas buvo puiku!
Apie 34 nėštumo savaitę man pradėjo kilti kraujo spaudimas, nors nuo nėštumo pradžios kasdien vartojau aspiriną.
Gintare, su kuo susijęs padidėjęs kraujo spaudimas?
Vyresnės moterys dažniau serga lėtine arterine hipertenzija, kuri prasidėjusi prieš nėštumą. Ilgiau sergančios cukriniu diabetu moterys dažniau turi diabetinę nefropatiją ir dažniau joms nuo 20 nėštumo savaitės pasireiškia nėščiųjų arterinė hipertenzija. Preeklampsija apibrėžiama kaip nėštumo sukelta arterinė hipertenzija su proteinurija. Proteinurija – būklė, kai vienkartiniame šlapime >1 g baltymo. Didesnė rizika preeklampsijos išsivystymui yra gimdyvės 40 metų amžius ar nėštumas paauglystėje, preeklampsija ankstesnių nėštumų metu, KMI > 35kg/m2, daugiavaisis nėštumas, padidėjęs nėščiosios kraujo spaudimas nėštumo pradžioje, trečiame nėštumo trečdalyje pakitusi gimdos arterijų kraujotaka.
Cukriniu diabetu sergančios moterys turi didelę riziką preeklampsijos atsiradimui, todėl rekomenduojama nuo 12 nėštumo savaitės profilaktiškai gydytis mažomis aspirino dozėmis, siekti geros glikemijos kontrolės, kontroliuoti kraujo spaudimą, reguliariai konsultuotis su gydytojais endokrinologais ir gydytojais akušeriais ginekologais.
Skaiste, kaip sekėsi valdyti diabetą nėštumo metu?
Abiejų nėštumų metu turėjau insulino pompas. Jos labai padėjo, nes galėjau suleisti kad ir 0,5 vnt. insulino, tad koreguodavau glikemiją net esant 7,5 mmol/l.
Gliukozės kiekis kraujyje taip pat pašokinėdavo nuo hipoglikemijos iki 8 mmol/l, o kartais ir iki 10 mmol/l, o galiausiai echoskopu gydytoja nustatė, kad dvynukės auga jau nelabai tolygiai. Dėl šių priežasčių 36+2 savaitę buvo nuspręsta užbaigti nėštumą cezario pjūviu. Mergytės gimė sveikos, bet mažytės – 1,9 kg ir 2,6 kg svorio. Visgi gimdymas 36 savaitę man buvo sėkmingesnis nei 39 savaitę – vaikai jau kitą parą po gimdymo buvo su manimi. Šiuo metu mergytėms jau metukai!
Gintare, ar motinos gliukozės kiekis kraujyje gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi?
Nėštumo metu metaboliniai, fiziologiniai ir imunologiniai pokyčiai vyksta natūraliai, kad prisitaikytų prie vaisiaus ir placentos vystymosi. Nesergančių cukriniu diabetu moterų nėštumui, be kitų pokyčių, būdingas trumpalaikis atsparumas insulinui, dėl kurio padidėja insulino sekrecija, kad būtų užtikrinta normali gliukozės apykaita. Nors 12 nėštumo savaitę placenta sveria tik 5 % viso galutinio svorio, būtent šiuo laikotarpiu ji auga greičiausiai. Yra žinoma, kad greitai augantys audiniai ir besidauginančios ląstelės yra jautriausios aplinkos trikdžiams. Placenta vystosi kartu su vaisiumi. Įvairūs nepalankūs veiksniai gali sutrikdyti šį vystymąsi. Sutrikęs placentos augimas dėl hiperglikeminės aplinkos yra siejamas su vaisiaus augimo greičio sumažėjimu. Net ir minimalus gliukozės kiekio padidėjimas įvairiais nėštumo laikotarpiais turi įtakos vaisiaus vystymuisi.
Skaiste, kuo ypatingas diabeto valdymas laukiantis?
Iš principo nėštumų metu gliukozės kiekį kraujyje valdyti gan sunku – nėštumo pradžioje jis šokinėja, vėliau du ir daugiau kartų didėja insulino dozės. Trečiame trimestre jau psichologiškai būdavo sunku leistis tokio dydžio dozes, kurios įprastomis aplinkybėmis tikriausiai būtų mirtinos. Kita vertus, su nuolatine mano ir gydytojų priežiūra viskas buvo neblogai, aišku pakilimų būdavo, bet glikuotas hemoglobinas nėštumų pabaigoje buvo apie 5,3 mmol/l. Nors aš nebuvau ta, kuri idealiai laikytųsi dietų, tad esu tikra, kad galima ir dar labiau pasistengti.
Gintare, kodėl diabetu sergančių moterų nėštumas laikomas patologiniu?
Cukrinis diabetas yra dažniausia endokrininė patologija, komplikuojanti nėštumą. Vienas svarbiausių rizikos veiksnių vaisiaus ir naujagimio komplikacijoms yra hiperglikemija. Hiperglikemija neigiamai veikia nėštumo eigą ir vaisiaus vystymosi raidą.
Nustatyta, kad cukriniu diabetu sergančių moterų priežiūra prieš nėštumą ir nėštumo metu, nėštumo planavimas yra svarbiausi veiksniai, lemiantys geresnę glikemijos kontrolę ir palankias akušerines baigtis cukriniu diabetu sergančioms nėščiosioms.
Pagerėjus glikemijos kontrolei nėštumo metu, sumažėja diabetinės fetopatijos rizika, priešlaikinis gimdymas ir preeklampsija.
Skaiste, kas labiausiai padėjo nėštumo metu? Iš ko sėmėtės jėgų ir gavote didžiausią palaikymą?
Labiausiai esu dėkinga visiems gydytojams, kuriuos sutikau šiame kelyje. Endokrinologai bendraudavo ir telefonu, netgi elektroniniu paštu, visada gaudavau reikiamas konsultacijas ir pagalbą. Didelis minusas buvo tai, kad nėščiosioms tuo metu skirdavo ne pačias naujausias insulino pompas. Tai nebuvo išmanu ir patogu, nebuvo galima gydytojams pateikti tinkamų ataskaitų, diabeto dienoraščius rašydavau ranka. Vis dėlto laikas bėga, viskas tobulėja ir, manau, kaskart nėštukėms „cukrinukėms“ gyvenimas tampa vis lengvesnis, tad rekomenduoju nebijoti, susiimti ir ramiai, save prižiūrint, planuoti bei laukti savo nuostabiausio stebuklėlio!
Ačiū už pokalbį!
