Dr. Agnė Abraitienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Endokrinologijos centro gydytoja endokrinologė
1 tipo cukrinis diabetas (CD) yra liga, kai dėl įvairių priežasčių sunyksta žmogaus insuliną gaminančios kasos ląstelės. Trūkstant insulino gliukozė negali patekti į įvairias organizmo ląsteles, todėl didėja gliukozės kiekis kraujyje. Taigi sergant 1 tipo CD gliukozė kaupiasi kraujyje, o organizmo ląstelės, negaudamos svarbios energinės medžiagos, badauja. Atsiranda savijautos pablogėjimas – nuovargis, bendras silpnumas, silpsta rega, kankina troškulys. Dėl padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje ilgainiui vystosi ir lėtinės diabeto komplikacijos – kraujagyslių ir organų (inkstų, akių, nervų, širdies) pažeidimas. Šie nepalankūs procesai gali būti sustabdyti vartojant žmogaus insulino analogus. Insulino dozių skaičiavimas ir gliukozės kiekio kraujyje palaikymas priimtinose ribose yra nuolatinis sergančių CD ir jų artimųjų rūpestis.
Kadangi 1 tipo CD dažniausiai suserga jauni žmonės, širdies ligos, kurios paprastai yra vyresnių žmonių problema, dažnai būna pamirštamos. Tačiau mokslinių tyrimų duomenys aiškiai byloja, jog asmenys su 1 tipo CD širdies ligomis susiduria daug jaunesniame amžiuje ir serga sunkiau nei CD nesergantys žmonės, todėl labai svarbu žinoti, kaip išvengti širdies ligų.
Kokiomis širdies ir kraujagyslių ligomis gali susirgti asmenys su 1 tipo CD?
Vaikams su CD nėra būdingos širdies ir kraujagyslių ligos, tačiau suaugę CD sergantys asmenys žymiai dažniau nei jų bendraamžiai serga širdies angina, širdies nepakankamumu, širdies infarktu ar insultu. Moksliniai tyrimai rodo, jog ne diabetas ar kitos su šia liga susijusios būklės, o būtent širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijos (ūmus miokardo infarktas, insultas) yra dažniausia 1 tipo CD sergančių asmenų mirties priežastis. Rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ypač didelė tiems suaugusiems asmenims, kurie pradėjo sirgti CD anksti vaikystėje (jaunesniame nei 10 metų amžiuje), ir tiems, kurių ligos stažas yra daugiau kaip 20 metų.
Kodėl, sergant 1 tipo CD, vystosi širdies ir kraujagyslių pakenkimas?
Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje nepalankiai veikia įvairias organizmo ląsteles, pažeidžia ir širdies raumens ląsteles – kardiomiocitus, kraujagyslių sienelių ląsteles, taip pat ir širdies darbą reguliuojančios nervų sistemos neuronus. Todėl gali vystytis širdies nepakankamumas, širdies kraujagyslių susiaurėjimas, atsiranda nuolatinis dažnas širdies plakimas. Dėl kraujagyslių ląstelių pažeidimo jų sienelėse kaupiasi cholesterolio perteklius, kraujagyslėse atsiranda ir didėja cholesterolio prisotintų aterosklerotinių plokštelių. Dėl siaurėjančių širdies arterijų pacientai pajunta krūtinės anginos simptomus – dusulį ir skausmą krūtinėje fizinio krūvio metu. Aterosklerotinės plokštelės gali plyšti, tokiu atveju kraujagyslėse susidaro trombai ir įvyksta sunkios komplikacijos – miokardo infarktas, galvos smegenų insultas arba staigi mirtis. Kraujagyslių sieneles taip pat stipriai gadina padidėjęs kraujo spaudimas (ypač pacientams su inkstų pažeidimu – nefropatija), per didelis cholesterolio kiekis kraujyje ir rūkymas. Dideli gliukozės kiekio kraujyje svyravimai taip pat yra nepalankūs širdžiai ir kraujagyslėms, ypač jeigu gliukozės kiekis kraujyje krenta žemiau normos ribų ir vystosi hipoglikemija. Jos metu siaurėja širdies kraujagyslės ir į širdį priteka mažiau kraujo, širdies raumens ląstelės prasčiau traukiasi, nes į jas patenka mažai maisto medžiagų, dėl suaktyvėjusių kraujo krešėjimo reakcijų gali susidaryti trombai ir įvykti miokardo infarktas, arba dėl širdies darbą reguliuojančios nervų sistemos pakitimų išsivystyti gyvybei pavojingi širdies ritmo sutrikimai.
Tinkamai kontroliuojant gliukozės kiekį kraujyje bei visus kitus kraujagysles pažeidžiančius veiksnius (per didelį kraujo spaudimą, cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimą) bei atsisakius rūkymo galima žymiai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką.
Kokie veiksniai didina tikimybę susirgti širdies ligomis?
Tikimybę susirgti širdies ligomis didina šie veiksniai:
- vyresnis amžius (>65 m.),
- ilga diabeto trukmė (>20 m.),
- diabeto pradžia ankstyvoje jaunystėje (<10 m. amžiaus),
- bloga diabeto kontrolė (per didelis HbA1C),
- padidėjęs arterinis kraujo spaudimas,
- padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje,
- rūkymas,
- padidėjęs baltymo kiekis šlapime,
- inkstų veiklos sutrikimas,
- antsvoris ir nutukimas,
- nejudrus gyvenimo būdas,
- diagnozuota retinopatija.
Kokie gali būti širdies ir kraujagyslių ligų simptomai?
Širdies ligų simptomai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį ir būtinai apie juos papasakoti savo gydytojui, yra:
- spaudžiantis skausmas krūtinėje, ypač atsirandantis fizinio krūvio metu, plintantis į žandikaulį ar kairę ranką – krūtinės angina,
- dusulys,
- fizinio krūvio tolerancijos sumažėjimas,
- pykinimas,
- širdies plakimas,
- prakaitavimas,
- silpnumas,
- kojų patinimas.
Sergant CD dėl nervų pakenkimo skausmo jutimo slenkstis gali labai padidėti, todėl pacientai gali nejausti tipinių krūtinės anginos skausmų, vietoj jų pasireiškia dusulys ir širdies plakimas fizinio krūvio metu. Tai yra pavojinga situacija, nes tokiems pacientams miokardo infarktas vystosi be įspėjamųjų simptomų.
Kokie tyrimai padeda diagnozuoti širdies ir kraujagyslių ligas?
Suaugusiems asmenims su 1 tipo CD kartą per metus rekomenduojama atlikti šiuos tyrimus: užrašyti elektrokardiogramą (EKG), išmatuoti kulkšnies / žasto indeksą, nustatyti baltymo kiekį šlapime. Nustačius pakitimų arba atsiradus širdies ligoms būdingų simptomų, atliekami sudėtingesni tyrimai: krūvio mėginiai, kardioechoskopija, kaklo kraujagyslių ultragarsinis tyrimas, širdies kraujagyslių kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija, vainikinių kraujagyslių angiografija. Šiuos tyrimus skiria ir jų duomenis vertina gydytojai kardiologai.
Ar gerai kontroliuojant glikemiją galima išvengti širdies ligų?
Gera diabeto kontrolė žymiai sumažina širdies ligų išsivystymo tikimybę. Ekspertai rekomenduoja dažnai (mažiausiai 5–7 kartus per dieną) matuoti gliukozės kiekį kraujyje bei reguliariai tikrinti HbA1C lygį. Širdies ligų rizika yra mažiausia tiems pacientams, kurių gliukozė nevalgius dažniausiai yra <7 mmol/l, 1–2 val. po valgio ji nepakyla daugiau kaip 9–10 mmol/l, o HbA1C rodiklis yra <7,0 proc. Siekiant išvengti širdies problemų, taip pat svarbu vengti sunkių, <3,0 mmol/l, hipoglikemijų.
Kitos priemonės, padedančios išvengti širdies problemų sergant 1 tipo CD.
- Sergant CD svarbu mažinti nepalankių veiksnių poveikį širdžiai ir kraujagyslėms.
- Rūkymas labai stipriai pažeidžia kraujagysles, todėl sergantiems CD primygtinai rekomenduojama šio žalingo įpročio atsisakyti.
- Fizinis aktyvumas yra vienas veiksmingiausių būdų sumažinti širdies ligų riziką. Rekomenduojama sportuoti bent 150 min. per savaitę, o geriausiai 30–60 min. 5–6 kartus per savaitę.
- Pacientams, kurie turi antsvorį, rekomenduojama sumažinti per dieną suvartojamų kalorijų kiekį 500–600 kcal bei sumažinti svorį 5–10 % nuo pradinio arba tol, kol kūno masės indeksas bus <25 kg/m2. Mityboje turėtų būti daug polinesočiųjų ir mononesočiųjų riebalų (jų gausu augaliniuose aliejuose ir žuvyje), daržovių bei neriebių pieno produktų.
- Kiekvieno vizito metu gydytojas turėtų išmatuoti CD sergančio asmens arterinį kraujo spaudimą (AKS). Jeigu kelis kartus nustatomas AKS >140 / 90 mmHg, turėtų būti skiriami kraujo spaudimą mažinantys vaistai, kad AKS sumažėtų iki 120–130 / 70–80 mmHg. Arterinio kraujo spaudimo mažinimas vaistais ne tik apsaugo širdį ir kraujagysles, bet taip pat sulėtina inkstų pakenkimo – nefropatijos – progresavimą.
- Vyresniems nei 30 metų amžiaus pacientams, turintiems kraujagysles pažeidžiančių veiksnių, rekomenduojama skirti nuolatinį gydymą cholesterolio kiekį kraujyje mažinančiais vaistais – statinais. Tokių pacientų „blogasis“ MTL cholesterolis turėtų būti mažesnis nei 1,8 mmol/l, o jei širdies ligų rizika yra labai didelė – mažesnis nei 1,4 mmol/l.
Kada pradėti galvoti, kaip apsaugoti širdį?
Širdies ligos yra dažnas CD palydovas. Apie galimas širdies problemas reikia pradėti galvoti nuo pat ligos pradžios. Vaikams su CD svarbu įdiegti sveikos mitybos ir sveiko gyvenimo būdo įpročius, suaugusiems – atsisakyti žalingų įpročių, reguliariai sportuoti, sveikai maitintis ir vartoti gydytojo paskirtus kraujo spaudimą bei cholesterolį mažinančius vaistus. Šios priemonės padės jaustis gerai jau šiandien ir gali padėti apsaugoti daugelį pacientų nuo širdies problemų ateityje.
Paruošta bendradarbiaujant su UAB „Novo Nordisk Pharma“
