Lapkričio 14 dieną iniciatyvos „Skirtingos spalvos“ organizuota konferencija apie cukrinį diabetą, į kurią susirinko nemaža dalis diabeto bendruomenės, buvo tikra dovana minint Pasaulinę diabeto dieną. Džiugu, kad organizatoriai pasistengė, jog dalyvauti konferencijoje galėjo visi norintys – ir tiesiogiai Kauno „Žalgirio“ arenoje, ir nuotoliniu būdu, kas itin aktualu šių dienų pasaulinės pandemijos kontekste. Taip pat internete yra pasiekiamas ir konferencijos įrašas, tad pasiklausyti vertingo turinio gali ir tie, kurie konferencijoje būtent tą dieną negalėjo dalyvauti.
Konferenciją pradėjo „Skirtingų spalvų“ iniciatorius Dalius Stankevičius, pasidžiaugdamas galimybėmis, kurias jam atnešė cukrinis diabetas, ir pažymėdamas, kad liga ne tik daug atima, bet taip pat ir labai daug suteikia. Dalius pasidžiaugė, kad jis pats kartu su „Skirtingų spalvų“ iniciatyva gali padėti į gyvenimą pažvelgti kitomis spalvomis – ryškesnėmis, kupinomis vilties ir noro gyventi visavertiškai. Sergančiųjų diabetu bendruomenei, švenčiančiai 100 metų insulino atradimo metines bei mininčiai Pasaulinę diabeto dieną, Dalius palinkėjo tikėjimo ne tik pačiu savimi, bet ir tais, kurie rūpinasi mūsų sveikata.
Konferencijos organizatorius ir moderatorius D. Stankevičius.
Insulinus kuriančios farmacinės kompanijos „Sanofi“ atstovė Jūratė Lisauskaitė, pakviesta konferencijos dalyviams tarti sveikinimo žodį, pažymėjo, kad medicina gali žmogui padėti tik 20 proc., o likusius 80 proc. turi padaryti pats žmogus, t. y. savo pastangomis bandyti kuo daugiau sužinoti apie savo ligą ir stengtis susidraugauti su ja. Todėl pranešėja palinkėjo konferencijoje praturtinti savo žinias, kurias būtų galima panaudoti tam, kad pats sergantis galėtų valdyti diabetą, o ne diabetas valdytų jį.
Konferenciją moderavęs Dalius Stankevičius, prieš pristatydamas pirmuosius konferencijos pranešėjus, atkreipė dėmesį, kad požiūris į ligą priklauso ne tik nuo fizinių pojūčių, bet ir nuo psichologinės jausenos, ligos priėmimo kaip nepakeičiamo fakto, todėl pakalbėti apie tai, kaip susitaikyti su diagnoze, kaip išgyventi sunkius periodus bei kaip tapti nepriklausomam ligai, pakvietė kognityvinės ir elgesio terapijos specialistą psichoterapeutą Vaidą Arvasevičių ir 27 metus 1 tipo cukriniu diabetu sergančią Viktoriją Mažonaitę. Konferencijos dalyvius sužavėjo Viktorijos pasiryžimas nepaisyti su liga susijusių apribojimų bei draudimų ir įrodyti, kad net ir sergant cukriniu diabetu, bet turint priemonių jai valdyti ir žinių, kaip susidoroti su kylančiais iššūkiais, galimybės yra neribotos. Psichoterapeutas Vaidas pritarė, kad žmogui yra natūralu bėgti nuo savo silpnybių, tačiau visada yra pasirinkimas – arba slėptis, arba įveikti problemą. Įdomiausia, kad žmogus, pasiryžęs veikti, ne tik įveikia, bet ir gerokai viršija savo galimybių ribas, kad niekam nekiltų klausimų ir abejonių dėl jo silpnybių. Viktorijos pavyzdys tą patvirtino ir turbūt ne vieną klausytoją įkvėpė nenuleisti rankų ir siekti savo svajonių.
Endokrinologė Diana Šimonienė buvo pakviesta pakalbėti nepatogia ir dažnai vengiama tema apie diabeto komplikacijas. Gydytoja aptarė nuo paties žmogaus priklausančius komplikacijų išsivystymo rizikos veiksnius ir tuos, kuriems žmogus negali daryti įtakos. Pranešėja akcentavo, kad netgi labai gerai kontroliuojant diabetą, neįmanoma jaustis visiškai apsaugotam, nes anksčiau ar vėliau komplikacijos visgi gali atsirasti. Remiantis tyrimais, įrodyta, kad ląstelės turi atmintį ir, jei pavyksta labai gerai kontroliuoti 1 tipo cukrinį diabetą ligos pradžioje, absoliučiai visų diabeto komplikacijų vystymasis tam tikrą laiką sustoja. Endokrinologė paragino domėtis ir naudotis naujausiomis diabeto valdymo priemonėmis, kurios padeda valdyti ligą ir atitolinti komplikacijas.
Konferencijoje kalbintas gydytojas endokrinologas Arūnas Pangonis dalijosi pastebėjimais, kad vis dažniau sergantys diabetu pageidauja naudotis insulino pompomis ir gliukozės sensoriais. Paradoksalu, bet šiuo metu, kai technologijos keičiasi itin greitai, neretai gydytojai mokosi iš savo pacientų, kurie ne teoriškai žino, o praktiškai parodo, kaip veikia diabeto valdymo priemonės. VšĮ „Cukrinė lapė“ įkūrėja Laura Gedgaudaitė, viena pirmųjų Lietuvoje dirbtinės kasos naudotojų, papasakojo apie šiuolaikinių išmaniųjų technologijų naudojimą ir jų teikiamus privalumus. Paragino renkantis diabeto valdymo priemones neklausyti tų, kurie turėjo neigiamos patirties, o pasitarti su gydytoju ir, įsivertinus savijautą, priimti tinkamą sprendimą.
Santaros klinikų Retų endokrininių ligų kompetencijos centro vadovė doc. dr. Žydrūnė Visockienė, aptardama nūdienos realijas, pabrėžė, kad pagrindinė prevencinė priemonė, kuri užkerta kelią cukriniu diabetu sergantiems žmonėms užsikrėsti COVID-19 liga, yra metabolinė kontrolė, į kurią įeina ne tik glikemijos reguliavimas, bet ir lipidų, svorio, arterinio kraujospūdžio kontrolė, nes visi šie rizikos veiksniai didina riziką užsikrėsti koronavirusu, o užsikrėtus sunkiau sirgti.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Odeta Vitkūnienė, atsakydama į konferencijos vedėjo klausimą apie ministerijos numatytą kitų metų biudžetą sveikatos apsaugai, pabrėžė, kad žmonių poreikiai ir lūkesčiai yra dideli, o valstybės resursai labai riboti. Todėl skirstant biudžetą labai svarbus socialinis dialogas, t. y. sergantiems cukriniu diabetu atstovaujančių, vienijančių organizacijų įsitraukimas, kuris padeda sudėlioti prioritetus.
Gydytoja endokrinologė Modesta Aleknienė konferencijos dalyviams papasakojo apie dažnai cukriniu diabetu sergančius asmenis dominančią kasos arba kasos ląstelių transplantaciją. Tačiau gydytoja pabrėžė, kad nė vienas šis būdas nėra išsigelbėjimas, nes transplantavus kasą, nors ir tampama nepriklausomu nuo insulino, tenka likusį gyvenimą gerti imunosupresinius vaistus, o transplantavus kasos ląsteles dažniausiai tik išvengiama sunkių hipoglikemijų, bet nuo diabeto nepasveikstama. Tačiau pranešėja suteikė vilties, kad mokslui žengiant į priekį ateityje galima tikėtis pažangesnių būdų diabetui valdyti ar netgi jį išgydyti.
Buvo įdomu paklausyti su cukriniu diabetu nuo ankstyvo amžiaus gyvenančio aktoriaus, rašytojo Mariaus Povilo Elijaus Martinenko minčių apie jo santykį su liga, patirtį, liūdnus ir juokingus nutikimus. Pašnekovas diabetą įvardijo kaip vieną iš gyvenimo sąlygų šalia daugelio kitų. Jo manymu, diabetu sergantis žmogus turi pasižymėti tam tikromis savybėmis – savikontrole, sąmoningumu, valingumu, meile sau, bet pripažino, kad jam pačiam šių savybių trūko ir vis dar trūksta.
Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos vadovė prof. Rasa Verkauskienė savo pranešime atkreipė dėmesį į retesnius diabeto tipus – LADA (latentinis autoimuninis suaugusiųjų diabetas) ir MODY (monogeninis), pabrėždama, kaip svarbu juos atskirti nuo daug dažniau pasitaikančių 1 ir 2 tipo, nes kiekvieno diabeto tipo gydymo galimybės yra skirtingos.
Mažylio gimdymo namų vadovas doc. dr. Tomas Biržietis išsamiai papasakojo apie tai, kaip svarbu visas nėščiąsias tirti dėl gestacinio diabeto, nes nediagnozavus ligos ir laiku neskyrus gydymo pasekmės gali būti labai liūdnos – nuo naujagimio diabetinės fetopatijos iki vaisiaus žūties.
Konferencijos pabaigoje pokalbio pakviesta gydytoja endokrinologė Evalda Danytė papasakojo apie savo patirtį gydant sergančius cukriniu diabetu bei akcentavo, kaip svarbu pasirinkti tinkamus informacijos šaltinius ir žmones, iš kurių mokytis. Su 1 tipo cukriniu diabetu gyvenanti biomedicinos mokslų daktarė Sandrija Čapkauskienė pripažino, kad liga ją paskatino labiau domėtis sveika mityba ir netgi pakoregavo gyvenimą į gerąją pusę. 2 tipo diabetą turinti pašnekovė Kristina Staivė, ilgai neigusi savo ligą, klausytojus paskatino susitaikyti su liga ir išmokti su ja draugauti, nors tam reikia labai daug kantrybės ir valios.
Konferencijos klausytojai pasisėmė naudingų žinių, kurios, tikėtina, padės valdyti savo ligą ir suteiks jėgų šiame iššūkių pilname kelyje. Konferencijos vedėjas Dalius, pabaigdamas renginį, visiems palinkėjo nepasiduoti, nes viskas yra mūsų rankose. Tikėkimės, kad antrus metus iš eilės vykstantis renginys taps gražia kasmete tradicija, suburiančia ir suvienijančia visą diabeto bendruomenę.
