Diabeto valdymas – sudėtingas procesas, kuriame itin svarbu nustatyti tinkamą bazinio insulino kiekį, nuo kurio didžiąja dalimi priklauso ligos valdymo sėkmė. Jei bazinio insulino dozė nėra gerai sureguliuota, yra per daug sudėtinga palaikyti gliukozės kiekį normos ribose, nepaisant to, kad galbūt netgi naudojamos išmaniosios diabeto priežiūros priemonės – insulino pompos ir gliukozės jutikliai. Bazinis insulinas yra tarsi diabeto valdymo pamatas, todėl pirmas žingsnis, kurį reikia padaryti siekiant efektyvios ligos kontrolės – išsiaiškinti insulino poreikį savo organizmui.
Sveiko žmogaus kasa yra gudri, ji kiekvienu atveju žino, koks insulino kiekis tam tikromis aplinkybėmis yra reikalingas – ir kai valgoma, ir kai miegama. Diabetu sergančiam žmogui yra iššūkis perprasti organizmo poreikius. Pagal bendrą teoriją bazinis insulinas turėtų sudaryti 30–50 proc. viso per parą sunaudojamo insulino, tačiau praktikoje pasitaiko ir kitokių atvejų, kai, pavyzdžiui, pasirinkus mažai angliavandenių turinčią mitybą, bazinis insulinas sudaro netgi 70 proc. paros normos. Bazinis insulinas gali būti leidžiamas švirkštikliais į paodį. Jo yra net trys rūšys – vidutinės veikimo trukmės, ilgo ir ultra ilgo veikimo. O naudojantiems pompos terapiją, bazinį insuliną atstoja kas valandą pompoje nustatyta ir kas kelias minutes suleidžiama trumpo veikimo insulino dozė.
Paprasčiausia bazinio insulino poreikį nustatyti ramiajam laikotarpiui, t. y. nakčiai, kai galima atmesti didžiąją dalį išorinių veiksnių. Suaugusiam žmogui rekomenduojama miegoti ne mažiau kaip 8 val., o tai juk net trečdalis paros, per kurį galima susireguliuoti insulino kiekį taip, kad gliukozės kiekis kraujyje visą šį laiką išliktų normos ribose. Tam reikia šiek tiek žinių ir gliukozės rodmenų, kuriuos geriausiai atspindi gliukozės jutikliai.
Itin svarbus pasiruošimas vertinti esamą bazę. Prieš vertindami naktinę bazę, pasistenkite pavakarieniauti likus ne mažiau kaip 4 valandoms iki miego, kad būtų praėjęs trumpo veikimo insulino pikas. Vakarienei rinkitės lengvai virškinamą maistą, kuriame būtų ne daugiau kaip 20 g baltymų ir ne daugiau kaip 20 g riebalų. Didesnis kiekis riebalų ir baltymų yra įsisavinamas per 4–12 val., tad tai bus laikoma išoriniu faktoriumi ir tinkamai sureguliuoti bazinio insulino kiekį gali nepavykti. Jei po vakarienės tenka leistis korekcinę insulino dozę, bazę pradėkite vertinti tik po 4 valandų, kad galėtumėte atmesti suleisto insulino galimą poveikį. Jei einant miegoti gliukozės kiekis kraujyje per žemas, suvalgę 2–3 gliukozės tabletes ar kitų greitai įsisavinamų angliavandenių vis tiek galėsite vertinti naktinę bazę įprastai, nelaukdami, kol praeis 4 valandos.
Jei jutiklio duomenys rodo, kad gliukozės kiekis visos nakties metu po truputį didėjo, tarkime, per naktį kilo nuo 6 mmol/l iki 8 mmol/l, pravartu šiek tiek padidinti bazinio insulino kiekį. Ir priešingai – jei jutiklio kreivė leidosi žemyn ar netgi ištiko hipoglikemija, bazę reikėtų mažinti. Koreguoti bazinio insulino kiekį reikėtų laipsniškai, mažomis dozėmis, ne dažniau kaip kas 3 dienas, kad būtų galima įsitikinti, jog priimtas sprendimas – didinti ar mažinti insulino kiekį – yra teisingas. Taip pat neverta daryti galutinių išvadų po vienos nakties, reikėtų vertinti 5–7 naktų duomenis, taip pat su sąlyga, kad dienomis iš esmės nesikeitė fizinis krūvis, emocinė būklė (nepatyrėte streso daugiau nei įprasta), nesusirgote, neprasidėjo menstruacijos ar pan.
Ne vienas diabetu sergantis asmuo yra susidūręs su aušros fenomenu, kai vos pramerkus akis ima staigiai kilti gliukozės kiekis kraujyje. Tokiu atveju bazę reiktų vertinti pagal jutiklio duomenis iki prabundant, o kylančiai gliukozei suvaldyti leistis trumpo veikimo insuliną dar net neišlipus iš lovos.
Imituoti kasos darbą naudojant ilgo veikimo insuliną, leidžiamą švirkštikliais, yra sudėtinga. Ilgo veikimo (bazinis) insulinas švirkštikliais leidžiamas 1 ar 2 kartus per parą, jo veikimas visą parą yra tolygus, nors fiziologiniai poreikiai visos paros metu visgi yra kintantys. Atitaikyti reikalingą bazinio insulino kiekį praktiškai įmanoma tik nakčiai, o pagal tai geriausia nustatyti ir dienos dozes. Jeigu jaučiamas bazinio insulino stygius (kylanti glikemija), būtina suleisti korekcinę insulino dozę. Esant bazinio insulino pertekliui (mažėjanti glikemija), galima mažinti trumpo veikimo insulino kiekį arba glikemiją koreguoti maistu.
Naudojant insulino pompą, atkartoti kasos darbą daug paprasčiau, nes naudojamas trumpo veikimo insulinas, kurio kiekį galima parinkti kiekvienai valandai atskirai arba netgi atskiroms dienoms ar periodams – užklupus ligai, užsiimant aktyvia veikla (pvz., keliaujant, sportuojant), menstruacijų metui ir pan. Reikia įsidėmėti, kad tam tikrą valandą nustatytas bazinio insulino poveikis pasireiškia tik po maždaug 2 valandų, tad, pavyzdžiui, pastebėjus, kad 5 val. ryto glikemija linkusi kilti, reiktų didinti bazinio insulino dozę nuo 3 val. nakties. Arba jei sportuojant glikemija linkusi kristi, verta sumažinti bazę likus 2 valandoms iki treniruotės. Taip pat svarbu žinoti, kad jei bazinio insulino tiekimas ilgam visiškai sustabdomas, po poros valandų tikėtina hiperglikemija. Todėl, pavyzdžiui, kaitinantis pirtyje ar turškiantis baseine, vertėtų kaskart prisijungti insulino pompą ir susileisti bazinį insuliną, kad pabaigus pramogas neištiktų nemalonūs netikėtumai.
Jeigu net ir pavyko sėkmingai nustatyti bazinio insulino kiekį ir džiaugiatės puikia ligos kontrole, neužmikite ant laurų – organizmo poreikiai, ypač vaikams, paaugliams, labai kinta, ir tai, kas pasiteisino šiandien, deja, gali visiškai nepasiteisinti po savaitės. Svarbu nuolat stebėti gliukozės kraujyje pokyčius ir pagal tai priimti reikalingus sprendimus.
DĖMESIO! Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio, prieš keisdami gydymo planą, būtinai pasitarkite su gydytoju. Tekste minimas greito veikimo (rapid tipo) ir ilgo bei ultra ilgo veikimo insulinas. Jei nežinote, kokio tipo yra Jūsų insulinas arba vartojate staigaus veikimo insuliną, pasitarkite su gydytoju.
„Diabeto IQ“ informacija