Gydytoją endokrinologą Arūną Pangonį kalbino Asta Berdikšlienė
Kokią funkciją organizme atlieka skydliaukė?
Skydliaukė yra vidaus sekrecijos liauka, tai reiškia, kad joje gaminamos medžiagos patenka tiesiai į kraują. Skydliaukėje gaminami hormonai, reguliuojantys medžiagų apykaitą, augimą ir vystymąsi, kūno temperatūrą. Vaikystėje ir kūdikystėje normalus skydliaukės hormonų kiekis būtinas smegenų vystymuisi.
Pagrindiniai skydliaukėje gaminami hormonai yra tiroksinas (arba T4) ir trijodtironinas (T3). Veikdami audiniuose, šie hormonai „pasako“ ląstelėms, kiek energijos sunaudoti. Kai skydliaukė veikia gerai, ji palaiko kraujyje normaliai medžiagų apykaitai reikalingą hormonų lygį. Kai hormonai sunaudojami, skydliaukė jų pagamina vėl.
Kokie būna skydliaukės funkcijos sutrikimai ir kodėl jie atsiranda?
Skydliaukės veiklos sutrikimai gali būti dviejų tipų. Būklę, kai skydliaukė gamina (ar išskiria) per daug skydliaukės hormonų, vadiname hipertiroze. Jai esant, medžiagų apykaita būna per greita, organizmas sunaudoja per daug energijos. Ir priešingai, kai skydliaukės hormonų trūksta, metabolizmas būna per lėtas, o tokią būklę vadiname hipotiroze.
Dažniausia hipotirozės priežastis yra skydliaukės uždegimai, vadinamieji tiroiditai. Juos sukelia organizmo imuninės sistemos ataka prieš savo paties audinį, šiuo atveju skydliaukę: gaminasi antikūnai, kurie kartu su imuninėmis ląstelėmis ardo skydliaukės audinį, kol jis nustoja veikti.
Skydliaukės hormonų perteklių taip pat gali sukelti autoimuninis procesas: esant tiroiditui, hormonų kraujyje padaugėja, nes yrant skydliaukės audiniui, jame sukaupti hormonai trumpam pasipila į kraują. Sergant Greivso liga, autoantikūnai ne griauna, bet stimuliuoja skydliaukę gaminti per didelį kiekį hormonų. Skydliaukės mazgai irgi gali būti pernelyg aktyvūs ir gaminti perteklinį hormonų kiekį – juos vadiname „karštais“ mazgais.
Kokie požymiai rodo skydliaukės problemas, ar jie yra specifiniai, ar lengvai supainiojami su kitomis ligomis?
Daug simptomų gali rodyti, kad Jūsų skydliaukė veikia blogai. Deja, bet skydliaukės veiklos sutrikimo simptomai gali priminti daugelio kitų ligų ar tiesiog gyvenimo etapų simptomus ir požymius. Dėl to remtis vien simptomais nustatinėjant skydliaukės ligas nereikėtų, tačiau įtarti – galima.
Per daug aktyvios skydliaukės simptomai:
- padidėjęs jautrumas, nervingumas ir nerimas,
- sutrikęs miegas,
- svorio kritimas,
- raumenų silpnumas, rankų drebėjimas;
- mėnesinių ciklo sutrikimas,
- karščio netoleravimas,
- akių dirglumas ir regos sutrikimas.
Per mažai aktyvios skydliaukės simptomai gali būti:
- nuovargis,
- svorio didėjimas,
- atminties sutrikimas,
- dažnos ir gausios mėnesinės,
- sausi ir šiurkštūs plaukai,
- užkimęs balsas,
- žemos temperatūros netoleravimas.
Kaip keičiasi gyvenimo kokybė (pvz., vaisingumas, bendra savijauta) susidūrus su skydliaukės problemomis (ir kai per aktyvi, ir kai per pasyvi)?
Jei jau žmonės ima ieškoti savo blogos savijautos priežasčių, vadinasi, kad tai jau veikia jų gyvenimo kokybę. Kaip minėjau, daugelis skydliaukės veiklos sutrikimų labai nespecifiniai (nuovargis, silpnumas, miego sutrikimai ir t. t.), tačiau jie trukdo normaliai gyventi. Prastėja darbo produktyvumas, fizinio krūvio toleravimas, kita vertus, sutrinka ir poilsis, organizmas neatsigauna, dėl to žmogus vis prasčiau jaučiasi, susidaro toks ydingas ratas.
Skydliaukės veiklos sutrikimai tikrai gali turėti įtakos vaisingumui – tiek moterų, tiek vyrų. Mažėjant skydliaukės hormonų, atsiranda lytinių hormonų disbalansas, trinka kiaušidžių funkcija. Dažnai tenka konsultuoti moteris, kurios planuoja dirbtinio apvaisinimo procedūras, o vienintelis sutrikimas, kuris randamas atlikus hormonų tyrimus – nežymi hipotirozė.
Ar dėl skydliaukės problemų ir (ar) medikamentinio gydymo gali būti sunkiau kontroliuoti cukrinį diabetą?
Tiek hiper-, tiek hipotirozė sutrikdo normalią medžiagų apykaitą. Trūkstant skydliaukės hormonų, gali vystytis nutukimas, sutrinka cholesterolio apykaita, o tai gali sukelti metabolinį sindromą ir 2 tipo cukrinį diabetą. Kai skydliaukės hormonų per daug, taip pat didėja atsparumas insulinui, sutrinka gliukozės tolerancija. Žmogui, jau sergančiam cukriniu diabetu, skydliaukės veiklos sutrikimai trukdo kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje: reikia daugiau insulino ar didesnių geriamųjų vaistų dozių, pasireiškia ryškesni gliukozės svyravimai.
Be to, netgi subklinikiniai pakitimai skydliaukės hormonuose lemia greitesnį diabeto komplikacijų išsivystymą, dėl to svarbu laiku ir tinkamai koreguoti hormonų lygį.
Kartais Greivso ligos gydymui tenka skirti gliukokortikoidus – antinksčių hormonų sintetinius atitikmenis, kurių naudojimo vienas šalutinių reiškinių yra per didelis gliukozės kiekis kraujyje, beje, labai sunkiai koreguojamas sergančiam diabetu.
Ar yra ryšys tarp cukrinio diabeto ir skydliaukės sutrikimų?
1 tipo diabetas yra autoimuninė skydliaukės liga. Jei žmogus turi vieną autoimuninę ligą, didelė rizika, kad išsivystys ir kita tokia patologija: reumatoidinis artritas, baltmė (vitiligo), ypač dažnai – skydliaukės ligos.
Sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu rizika išsivystyti skydliaukės patologijai mažesnė, bet visgi yra didesnė tikimybė, jog gali būti nustatyta skydliaukės liga. Kita vertus, skydliaukės veiklos sutrikimai gali sukelti gliukozės tolerancijos sutrikimą, o vėliau ir 2 tipo cukrinį diabetą.
Ar yra prevencija (mityba, gyvenimo būdas) norint išvengti skydliaukės problemų?
Literatūroje rašoma, kad pakankamas jodo kiekis maiste ir vandenyje, mažinamas streso lygis, rūkymo atsisakymas gali sumažinti riziką susirgti skydliaukės ligomis, tačiau turint omenyje, kad dauguma skydliaukės ligų yra autoimuninės, neretai paveldimos, visiškai apsisaugoti nuo skydliaukės ligų neįmanoma. Labai svarbu apsisaugoti nuo komplikacijų tokiomis ligomis susirgus, tai yra kuo anksčiau nustatyti skydliaukės patologiją ir laiku pradėti gydyti.
Kas kiek laiko ir kokie tyrimai daromi, siekiant įvertinti skydliaukės funkciją?
Žmonėms, kuriems nustatytas 1 tipo cukrinis diabetas, skydliaukės tyrimai atliekami tik nustačius diabeto diagnozę, po to kartojami kas metus. Sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu taip dažnai tirti nereikia, nebent yra didesnė tokių ligų rizika ar atsiradę simptomų.
Skydliaukės funkcijai įvertinti atliekami skydliaukės hormonų kiekio kraujyje tyrimai: tiriamas tirotropinis hormonas (TTH), laisvas tiroksinas (LT4), laisvas trijodtironinas (LT3), antikūnai prieš tiroperoksidazę (ATPO) ir kiti tyrimai. Kuriuos tyrimus būtina atlikti, patars Jūsų gydytojas.
Skydliaukės struktūrai įvertinti reikėtų atlikti skydliaukės echoskopinį tyrimą dėl mazginių pakitimų audinyje.
Kokie rizikos faktoriai gali turėti įtakos skydliaukės ligų atsiradimui?
Skydliaukės ligos yra labai dažnos. Vien JAV apie 20 mln. žmonių nustatyta vienokia ar kitokia skydliaukės liga. Moterims tokios patologijos nuo 5 iki 8 kartų dažnesnės nei vyrams.
Rizika sirgti skydliaukės liga didesnė, jei:
- šeimoje yra sergančių skydliaukės ligomis,
- sergama autoimunine liga (pvz., 1 tipo cukriniu diabetu, reumatoidiniu artritu, vilklige, antinksčių nepakankamumu),
- vartojami vaistai, kurių sudėtyje didelis kiekis jodo (amiodaronas);
- žmogus vyresnis nei 65 m.
Ką galėtumėte patarti pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, kuriems neseniai nustatytos skydliaukės problemos?
Svarbiausia reguliariai atlikti skydliaukės hormonų tyrimus ir laiku pradėti gydytis. Tai turi didelės įtakos Jūsų diabeto kontrolei. Kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar endokrinologą, jie patars, ką ir kuriuo metu daryti.
