Asta Berdikšlienė kalbina Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoją endokrinologą Arūną Pangonį
Kaip yra nustatomas 1 tipo cukrinis diabetas (CD)?
Apskritai CD (tiek 1-o, tiek 2-o tipo) nustatomas atliekant glikemijos tyrimus veninėje kraujo plazmoje. Radus padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje, toks tyrimas kartojamas ar atliekamas gliukozės tolerancijos tyrimas. Jei hiperglikemija atitinka tam tikrus kriterijus, nustatomas CD, o tada, priklausomai nuo simptomų, ligos eigos, glikemijos lygio ir kitų rodiklių, jis priskiriamas vienam ar kitam tipui.
1 tipo CD vystosi dėl sumažėjusios ar visai išnykusios hormono insulino gamybos. Dėl to į organizmą pakliūvanti gliukozė nepatenka į audinius, kur turėtų būti sunaudojama ar atidedama atsargai, o lieka kraujyje. Paprastai tokiais atvejais gliukozės lygis būna labai aukštas ir sukelia tam tikrus simptomus: troškulį, dažną šlapinimąsi, silpnumą, didelį skysčių suvartojimą, svorio mažėjimą. Esant tokiems simptomams, ketonurijai ir radus padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje (paprastai jis būna labai aukštas – nevalgius daugiau kaip 15 mmol/l), diagnozuojamas CD.
Ar žmogui gali būti pakitęs gliukozės kiekis kraujyje dėl kitų priežasčių, o ne dėl CD?
Gliukozės kiekis kraujyje yra labai kintantis rodiklis, žinoma, jei kalbėsime apie normos ribas. Tačiau yra situacijų, kurios lemia, kad jis gali būti padidėjęs – bent jau laikinai. Stresas, įtampa, dideli išgyvenimai sukelia stresinių hormonų – adrenalino, noradrenalino, kortizolio – lygio padidėjimą organizme. Šie hormonai veikia priešingai nei insulinas – didina gliukozės gamybą organizme ir kartu gliukozės kiekį kraujyje. Panašūs mechanizmai vyksta žmogaus kūne ir esant traumai, infekcijai, kitoms ligoms (pvz., miokardo infarktas), todėl neretai tokiose situacijose atliekant kraujo tyrimus randamas padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, dažnai grįžtantis į normos ribas sveikstant. Glikemiją didina ir kai kurie medikamentai (pvz., prednizolonas), kai kurios endokrininės sistemos ligos (skydliaukės funkcijos nepakankamumas, antinksčių ar posmegeninės liaukos funkcijos sutrikimai).
Ar gali gydytojas suklysti diagnozuodamas CD? Kokie tyrimai patvirtina ar paneigia diagnozę?
Vieną kartą rastas padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje negali būti kriterijus nustatant CD. Dėl to tyrimai kartojami ar atliekamas minėtas gliukozės tolerancijos mėginys. Labai svarbu įvertinti ligos simptomus, eigą, patikrinti, ar nėra kitų ligų, galinčių sukelti hiperglikemiją ar tokius simptomus. Dažnai tokiais atvejais atliekamas C-peptido kiekio įvertinimo kraujyje tyrimas. C-peptidas – tai molekulė, susidaranti gaminantis insulinui, ir, skirtingai nei pastarasis, ilgai liekanti kraujyje, dėl to tinka įvertinti, ar kasa dar veikia.
Kaip nustatomi CD tipai? Ar vienas tipas gali pavirsti kitu?
1 tipo CD dažniausiai nustatomas jaunesnio amžiaus žmonėms, remiantis tyrimais, kai randamas didelis gliukozės kiekis kraujyje, esant tipiniams simptomams, ketonurijai ir sumažėjusiam C-peptido kiekiui kraujyje (nors ligos pradžioje pastarojo sutrikimo gali ir nebūti). Neretai ligos patogenezei atliekami antikūnų prieš kasos beta ląsteles – anti-IA2, anti-GAD – tyrimai, kurie parodo autoimuninę kasos ląstelių pažeidimo kilmę.
2 tipo CD dažniau nustatomas vyresniems, antsvorį turintiems pacientams, neretai profilaktinių tyrimų metu radus padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje. Dažnai atliekamas gliukozės tolerancijos tyrimas – organizmas tarsi provokuojamas išgeriant 75 gramus gliukozės ir vertinamos organizmo galimybės susitvarkyti su gliukoze.
Kartais neaišku, koks yra CD tipas, ypač jei didesnės glikemijos nustatomos jauniems, antsvorio neturintiems žmonėms be tipinių simptomų ir su geru C-peptido kiekiu kraujyje. Skiriamas LADA (Latentinis suaugusiųjų diabetas) tipo CD – tai viena iš dažniausių autoimuninių CD formų, pasireiškiančių vyresniame ( > 30 metų) amžiuje ir pasižyminčių lėtai progresuojančiu insulino trūkumu. Tokiais atvejais neretai nereikia insulino (bent jau iš pradžių), užtenka geriamų preparatų, insulinoterapija pradedama vėliau. Taigi iš esmės vienas tipas virsti kitu negali, keičiasi tik poreikis insulinui.
Kas lemia remisijos trukmę ir kodėl ji prasideda? Kiek Jums žinoma ilgiausiai trukusi remisija?
Dėl ko prasideda remisija, nuo ko priklauso jos trukmė – nėra iki galo aišku. Aukštos glikemijos pačios veikia toksiškai į kasos audinį ir slopina insulino gamybą, todėl pradėjus skirti insuliną ir sumažėjus glikemijoms, kasa pradeda kurį laiką geriau veikti. Tokiais atvejais sumažėja insulino preparatų poreikis, kartais kurį laiką net visai nereikia gydymo. Tačiau šio proceso patogenezė nėra visai aiški: galvojama, kad remisija vyksta dėl to, kad kuriam laikui atsiranda imuniteto tolerancija kasos beta ląstelėms. Pagal mokslinių tyrimų duomenis, remisijos fazė trunka vidutiniškai 7 mėnesius, bet tai labai individualu. Ilgiausiai mano pacientui remisija truko apie metus.
Ar šiuo metu yra mokslu patvirtintų priežasčių, kodėl žmogus suserga 1 tipo CD?
1 tipo CD dažniausiai vystosi tada, kai paties žmogaus imuninė sistema, kuri įprastai kovoja su bakterijomis ir virusais, ima naikinti insuliną gaminančias ląsteles kasoje. Virusinės infekcijos gali išprovokuoti tokios autoimuninės reakcijos suaktyvėjimą. Išskiriami tam tikri rizikos veiksniai, pvz., 1 tipo CD šeimoje, kitos autoimuninės ligos (susiję su žmogaus leukocitų antigenu, HLA, nešiojimu).
Kartais priežastis lieka neaiški – kai antikūnų prieš kasos ląsteles nerandama. Galvojama, kad kai kurios virusinės infekcijos tiesiogiai sunaikina kasos beta ląsteles (pvz., raudonukės virusas).
Ar yra būdų, kaip išvengti šios ligos ar atitolinti jos pradžią?
Kol kas atsakymas į šį klausimą galėtų būti „galbūt“. Rekomenduojama anksčiau ir dažniau tirti vaikus, kurių šeimoje ar giminėje yra sergančių 1 tipo CD, akcentuojama, kad sveika mityba, pakankamas fizinis aktyvumas gali būti tos priemonės, kurios leistų kiek įmanoma ilgiau apsaugoti kasos ląsteles nuo „pervargimo“ ir didėjančios glikemijos poveikio. Bet yra ir tikrai gerų žinių – atlikti tyrimai su monokloniniais antikūnais (teplizumabu) parodė, kad šis vaistinis preparatas gali atitolinti 1 tipo CD pradžią pacientams, turintiems didelę riziką susirgti. Iš tikrųjų atliekama daug tyrimų, skirtų atitolinti 1 tipo CD pradžią ir net išgydyti, daliniai jų rezultatai kasmet pristatomi svarbiausiose diabetui skirtose konferencijose. Belieka sulaukti tokių medikamentų kasdienėje praktikoje.