Insulino pompų skeptikai dažnai yra linkę šiuos įrenginius pavadinti tiesiog kitokia insulino suleidimo priemone, kurią naudojant tik sumažinamas dūrių skaičius. Ir jie yra teisūs, jei insulino pompa naudojama taip pat kaip ir insulino švirkštiklis (penas) – tik įprastam insulino suleidimui prieš maistą. Iš tiesų maistas, kuris yra gausus ne tik angliavandenių, bet ir riebalų bei baltymų, visiems sukelia vienokių ar kitokių sunkumų reguliuojant glikemiją, nepriklausomai nuo to, kokią priemonę vartotojas naudoja. Tačiau tik su insulino pompa ir jos teikiamomis galimybėmis galima išvengti didelių gliukozės kiekio kraujyje pokyčių valgant, pavyzdžiui, picą ar močiutės iškeptus žemaičių blynus.
Standartinis bolusas
Standartinis / paprastas (įprastinis) bolusas yra tiesiog vienkartinis insulino dozės suleidimas, iš esmės niekuo nesiskiriantis nuo insulino suleidimo švirkštikliu prieš maistą ar kai norima pakoreguoti glikemiją. Toks bolusas reikalingas, kai norima suleisti visą reikalingą insulino kiekį iš karto. Jis puikiai tinka, kai valgomi maži užkandžiai ar aukštą glikeminį indeksą (GI) turintys produktai, pvz., saldūs dribsniai, balta duona. Valgant tokius produktus glikemija gali būti nesunkiai suvaldoma, jei insulinas leidžiamas prieš valgį, paprastai prieš 10–30 minučių, priklausomai nuo organizmo ar insulino tipo. Aukštą ir vidutinį glikeminį indeksą turintys produktai, kuriuos valgant tinkamas standartinis bolusas: greitai paruošiami kruopų dribsniai, šviesi ir balta duona, saldūs dribsniai, makaronai, ryžiai, bulvės ir jų košė, vaisiai, sausainiai, saldainiai
Dvibangis / daugiabangis bolusas
Šis bolusas yra suleidžiamas per kelis kartus – dalis prieš maistą, likusi dalis po maisto per nustatytą laiką. Pavyzdžiui, pusė reikalingo insulino dozės gali būti suleidžiama prieš valgant, o likusi pusė – po 30 minučių ar net per keletą ateinančių valandų.
Ši boluso leidimo taktika labiausiai atitinka normalią sveiko žmogaus fiziologiją, kai insulinas tiekiamas į kraujotaką ne visas iš karto, o tiek, kiek jo reikia tuo metu. Šis būdas naudingas tuomet, kai valgomas ir angliavandenių, ir riebalų bei baltymų turintis maistas. Dažniausiai (ir lengviausiai suprantamos) leidimo kombinacijos būtų tokios:
• 50 % prieš maistą, 50 % po maisto,
• 70 % prieš maistą, 30 % po maisto,
• 30 % prieš maistą, 70 % po maisto.
Kombinacija parenkama pagal tai, kokių maistinių medžiagų suvartojama daugiausiai. Nustatant geriausią dozės išskirstymą, gali tekti eiti bandymų ir klaidų keliu, tačiau per laiką suprasite, kaip išskaidyti reikalingą insulino kiekį vienam ar kitam patiekalui, esant skirtingoms situacijoms.
Ištęstas bolusas
Ištęstas bolusas yra suleidžiamas per tam tikrą laiką. Tokia insulino suleidimo taktika, kai prieš valgant nesileidžiama standartinio boluso, naudojama gana retai. Dažniau ištęstas bolusas naudojamas tuomet, kai susileidus standartinį bolusą po laiko suvokiama, kad liko neįvertintas patiekalo riebalų ir baltymų poveikis, kuris pakels glikemiją po 1–3 valandų.
Naudoti ištęstą bolusą verta tuomet, kai valgoma ar užkandžiaujama labai ilgai (pvz., kino teatre 2 valandų trukmės seanso metu suvalgoma 100 g skrudintų kukurūzų) arba kai renkamės labai riebų ar daug baltymų turintį patiekalą be ar su labai mažai angliavandenių.
Kaip galima patikrinti, ar pasirinktas boluso suleidimo būdas veikia?
• Jei suleistas standartinis bolusas, tereikia patikrinti glikemiją po valgio praėjus dviem valandoms. Idealu, jei gliukozės kiekis kraujyje bus ne didesnis kaip 2 mmol/l nei prieš valgį.
• Jei naudojamas dvibangis / daugiabangis ar ištęstas bolusas, glikemiją reikia tikrinti bent kas valandą viso nustatyto insulino leidimo laiko metu. Jei reikia, pvz., jei gresia hipoglikemija, bolusas gali būti sustabdytas. Prieš rinkdamiesi tokį boluso suleidimo būdą, įsitikinkite, kad žinote, kaip sustabdyti insulino leidimą savo pompoje.
• Jei intensyviai judate, sportuojate arba blogai jaučiatės, bus sudėtinga įvertinti, ar pasiteisino tokia insulino suleidimo taktika.
Praktinė vartotojo patirtis. Ištęstą bolusą galima naudoti ne tik leidžiantis maistui, bet ir vietoje korekcinio boluso ar padidintos laikinos bazės. Šią taktiką naudodavau tokiais atvejais, kai būdavo nedrąsu suleisti didesnį kiekį insulino glikemijai koreguoti. Pagal visus mano apskaičiavimus gliukozės kiekis kraujyje turėdavo kristi, tačiau jis atkakliai laikydavosi aukštas arba net labiau kildavo. Todėl nustatydavau, pvz., 1,0 vv insulino suleisti ne iš karto, o per 30 min. ar 1 val. Pastebėjusi, kad glikemija galų gale mažėja, ištęstą bolusą sustabdydavau. Gali kilti klausimas, kodėl nenusistatydavau laikinos padidintos bazės, juk ją taip pat galima bet kada sustabdyti? Atsakymas labai paprastas ir žmogiškas – apie laikinos bazės pabaigą pompa praneša įkyriai vibruodama ir pypsėdama, šį pranešimą reikia patvirtinti rankiniu būdu, o to daryti vidury nakties mažiausiai norisi.
