Gydytojai endokrinologai, slaugytojai, diabeto konsultantai, inovatoriai, mokslininkai bei technologijų entuziastai iš viso pasaulio kasmet suvažiuoja į Pažangių diabeto technologijų ir gydymo kongresą (ATTD – Advanced Technologies & Treatments for Diabetes). 13-asis ATTD 2020 m. vasario 19–22 d. įvyko Ispanijos sostinėje Madride, jame dalyvavo daugiau nei 3800 dalyvių iš 81 pasaulio šalies.
Kaip įprasta tokiuose renginiuose, dalyviai kasdien galėjo rinktis programos temas, kurios juos labiausiai domina – žymūs mokslininkai pristatinėjo savo tyrimų rezultatus, naujų technologijų kūrėjai – savo jau egzistuojančius ar dar tik kuriamus produktus, vaistų ir insulino gamintojai pasakojo apie naujausius 1 ir 2 tipo cukrinio diabeto gydymui skirtus medikamentus. Tačiau vienas svarbus faktas buvo minimas beveik bet kurioje paskaitoje – tai technologijų paradoksas, kurį atskleidė 2010–2018 metais JAV vykdytas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 25 tūkst. 1 tipo cukriniu diabetu sergančių įvairaus amžiaus žmonių. Tyrėjai palygino tiriamųjų diabeto kontrolės rezultatus (pagrindinis yra glikuoto hemoglobino, HbA1c, tyrimas) 2010–2012 m. su tų pačių asmenų rezultatais 2016–2018 m. Tyrimo laikotarpis dažnai įvardijamas kaip diabeto technologijų revoliucijos pradžia: nuolatiniai gliukozės jutikliai (NGJ), modernios insulino pompos ir kiti insulino leidimo prietaisai tapo ne tik tikslūs, patikimi, patogūs, bet ir daugeliui vartotojų finansiškai bei psichologiškai patrauklūs. Todėl naudojamų technologijų kiekis nuolat auga ir visos jos skirtos vieninteliam tikslui – palengvinti gyvenimą su liga ir pagerinti diabeto kontrolės rezultatus. Deja, kontrolės rezultatai ne tik negerėja, bet net blogėja (ypač paauglių grupėje), o komplikacijų skaičius didėja. Tik apie 21 % suaugusių turi HbA1c mažesnį nei 7,0 % ir tik 17 % vaikų pasiekia mažesnį nei 7,5 % rezultatą.
Kodėl?
- Duomenų analizės gebėjimų stoka. 2010–2012 m. NGJ naudotojų buvo vos 7 % ir patys NGJ buvo labai primityvūs, palyginus su dabartiniais. 2016–2018 m. NGJ naudotojų jau buvo 30 %. Nuolatiniai jutikliai suteikia daugybę privalumų: galimybę stebėti gliukozės kiekį kraujyje nuolat, perspėjimus apie žemą, aukštą, krentančią ar kylančią glikemiją, patikimą informaciją apie konkretaus maisto bei kitų veiksnių (streso, hormoninių pokyčių, dehidratacijos, vartojamų vaistų ir t. t.) poveikį konkretaus žmogaus glikemijai. Tyrimai rodo, kad NGJ naudojimas „savaime“ pagerina paciento HbA1c rodiklį – šis pokytis ypač ryškus pirmaisiais metais pradėjus naudoti NGJ. Tačiau vėliau HbA1c rodiklis linkęs vėl blogėti. Suprantama, kad pats jutiklis niekaip neveikia glikemijos – jis tik suteikia duomenis. Naudotojas turi pats spręsti, ką su tais duomenimis daryti: keisti mitybos įpročius, insulino dozavimo strategiją, fizinio aktyvumo lygį ar tiesiog stebėti, bet nieko aktyviai nedaryti. Pastaroji elgsena dažnai pasirenkama ne dėl abejingumo savo sveikatai, o dėl to, kad naudotojui trūksta žinių, įgūdžių ir motyvacijos analizuoti duomenis.
- „Normalaus“ gyvenimo siekis. Diabetu sergantys žmonės dažnai linkę įrodinėti sau ir kitiems, kad jų gyvenimas su liga yra lygiai toks pat kokybiškas kaip ir be jos. Tėvai, auginantys diabetu sergančius vaikus, daug labiau linkę nuolaidžiauti ir leisti valgyti viską, ko vaikas užsigeidžia, nes „vaikai yra vaikai“. Galimybė stebėti glikemiją ir lanksčiau reaguoti į jos pokyčius pasitelkus technologijas suteikia žymiai didesnę laisvę renkantis maistą ir gyvenimo būdą. Labai dažnai ši laisvė suprantama kaip galimybė valgyti bet ką, taip pat ir sveikatai itin nepalankų maistą (daug rafinuotų angliavandenių, cukraus, hidrintų riebalų turinčių produktų ir patiekalų), leistis dideles insulino dozes ir žymiai mažiau fiziškai judėti. To pasekmės yra akivaizdžios – tyrimai rodo, 1 tipo diabetu sergantys žmonės turi antsvorį ir yra nutukę 5–9 % dažniau nei nesergantys diabetu, ypač nerimą kelia tai, kad ši tendencija ryškiausia tarp vaikų, paauglių ir jaunų suaugusių. Stereotipinis lieso 1 tipo diabetu sergančio asmens įvaizdis šiuo technologijų klestėjimo laiku nebegalioja. Vis dažniau kalbama apie dvigubą diabetą – būklę, kai 1 tipo diabetu sergantis žmogus dėl antsvorio tampa nejautrus insulinui, panašiai kaip sergantis 2 tipo diabetu. Dėl rezistencijos insulinui diabeto kontrolės rodikliai blogėja, o komplikacijų, ypač širdies ir kraujagyslių ligų bei ankstyvos mirties, rizika ryškiai didėja.
- Prietaisų tarpusavio komunikacijos nebuvimas. Diabetu sergantys ir technologijomis besinaudojantys žmonės dažnai pusiau juokais pavadinami kiborgais (kiborgu vadinamas organizmas, kurio biologinės savybės papildytos techninėmis–kibernetinėmis). Deja, savaime nei NGJ, nei insulino pompa ar išmanusis injektorius glikemijos nekontroliuoja – tai turi daryti pats jų naudotojas. Skirtingų gamintojų prietaisai tarpusavyje nekomunikuoja (NGJ niekaip neveikia pompos ir atvirkščiai), o naudotojo veiksmus riboja laikas, žinių ir įgūdžių stoka.
- Individualizuotos terapijos stoka. Cukrinis diabetas yra labai individuali liga; nors daugelis glikemijos kontrolės strategijų tinka statistinei pacientų daugumai, visada atsiranda individualių parametrų, kurie kiekvienam pacientui yra skirtingi. Sklandus technologijų veikimas remiasi būtent tokiais individualiai nustatomais parametrais. Pvz.: modernios insulino pompos gali sekti aktyvaus insulino kiekį organizme, tačiau reikia žinoti individualų insulino veikimo laiką, kuris priklauso nuo konkretaus žmogaus organizmo ypatybių. Individualiais testais nustatomas ir jautrumo insulinui faktorius, insulino ir angliavandenių santykis. Net ir konkrečios technologijos kiekvienam pacientui turėtų būti parenkamos individualiai, remiantis jo kūno sandaros ypatumais bei techniniu išprusimu. Per sudėtingų prietaisų naudojimas neretai sukelia tik nusivylimą, frustraciją ir technologijų baimę.
Ką daryti?
- Duomenų analizės įgūdžių ugdymas. Gebėjimas interpretuoti NGJ duomenis yra labai svarbus kiekvienam pacientui, tačiau tikrai ne visi geba. Diabeto konsultantų ir slaugytojų užduotis – mokyti pacientus skaityti NGJ kreives, atpažinti dėsningumus ir tinkamai reaguoti. Labai svarbu ir motyvacijos ugdymas – pacientas turi būti suinteresuotas ieškoti geriausių sprendimų, bandyti, nebijoti klysti ir iš savo klaidų mokytis.
- Individualizuota terapija. Sveikatos priežiūros profesionalai turėtų padėti pacientui pasirinkti technologinius sprendimus pagal individualius poreikius, gebėjimus ir motyvacijos lygį. Svarbu suprasti, kad prietaisas, strategija ar taisyklė, kuri neva tinka visiems, iš tikrųjų netinka niekam.
- LNR ir HbA1c. Glikuoto hemoglobino HbA1c tyrimas daugelį dešimtmečių yra pagrindinis glikemijos kontrolės rodiklis. NGJ paplitimas paskatino diskusijas apie LNR – laiką normos ribose – kaip žymiai informatyvesnį diabeto kontrolės vertinimo būdą. Pacientai turi būti skatinami kuo daugiau laiko praleisti 4,0–10,0 mmol/l ribose (jos gali būti ir siauresnės, jei tai įmanoma), išlaikant kuo lygesnę glikemijos kreivę ir patiriant kuo mažiau didelių svyravimų. Gerai kontrolei ir komplikacijų rizikai sumažinti būtina pasiekti LNR > 70 %.
- Svorio kontrolė. Kad sergant diabetu gyvenimo kokybė gali būti puiki, neabejoja nei medikai, nei pacientai, tačiau nereikia persistengti. Nesveiko maisto valgymas ir fizinio aktyvumo stoka yra pavojinga visiems, tačiau diabetu sergantiems – ypač.
- Spontaniškumo ribojimas. Suprantama, kad niekas netrokšta grįžti į laikus, kai glikemija buvo tikrinama vos 1–2 kartus per parą, o insulino dozės buvo pastovios, kaip ir valgomo maisto kiekiai. Tokią statinę diabeto kontrolę visiems laikams pakeitė dinaminė, leidžianti pacientams kur kas dažniau elgtis spontaniškai. Vis dėlto spontaniškas noras suvalgyti gabalą cukruoto pyrago tik labai trumpam pagerina nuotaiką, o po to kylantys glikemijos svyravimai ilgam sutrikdo gerą bendrą savijautą. Todėl visada verta dukart pagalvoti, kas labiau atitinka normalumo sąvoką – gera glikemija ar spontaniškas malonumas.
- Komandos kūrimas. NGJ teikiamais glikemijos duomenimis galima dalintis – perdavus į specialias platformas juos gali realiu laiku matyti paciento artimieji (pvz., sergančio vaiko tėvai), gydytojas ir diabeto konsultantas ar slaugytojas. Tokia diabeto komanda gali ne tik padėti pacientui geriau suprasti savo ligą, bet ir didinti motyvaciją siekti geresnių rezultatų. „Dexcom Clarity“ studija, kurioje dalyvavo 26 tūkstančiai „Dexcom“ jutiklių naudotojų, parodė, kad duomenimis besidalijančių žmonių vidutinis LNR yra 64 %, o nesidalijančių – 52 %.
- Automatizuotų insulino leidimo (AIL) sistemų naudojimas. Tarpusavyje nekomunikuojantys prietaisai gali būti sujungiami į vieningą sistemą, kuri pagal NGJ duomenis geba keisti insulino tiekimą ir taip išlaikyti glikemiją normos ribose. Tokių komercinių AIL sistemų šiuo metu pasaulyje yra vos dvi („Medtronic MiniMed 670G“ ir „Tandem t:slim X2 Control IQ“), nemažai panašių produktų šiuo metu testuojama ir rinkoje pasirodys per 1–2 artimiausius metus. Alternatyvą komerciniams projektams sudaro DIY (angl. Do It Yourself – Pasidaryk pats) sistemos, kurioms šių metų ATTD buvo skirtas itin didelis dėmesys. Mokslinės studijos parodė, kad DIY sistemų naudotojai pasiekia išties įspūdingų rezultatų: per 6 mėn. vidutinis HbA1c sumažėjo nuo 6,8 % iki 6,4 %, LNR vos per pirmą mėnesį pradėjus naudoti sistemą padidėjo vidutiniškai nuo 68 % iki 73 %. Šie pokyčiai stebėti visose amžiaus grupėse, taip pat ir tarp paauglių, kur gerų kontrolės rezultatų pasiekti sunkiausia. Vis dėlto svarbu suprasti, kad DIY sistemos reikalauja itin didelio paciento žinių ir gebėjimų bagažo bei sveikatos priežiūros specialistų palaikymo ir patarimų.
Apibendrinimas
Technologijos neblogina diabeto kontrolės rezultatų – jų tikslas yra šiuos rezultatus maksimaliai pagerinti. Tačiau tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, reikia paciento ir visos diabeto komandos (artimųjų, gydytojų, slaugytojų) bendro darbo, mokymo(si) ir individualios terapijos kūrimo. Kol nebus sukurtas visiškai automatinės dirbtinės kasos (bioninės arba technologinės) modelis, šiuolaikinės technologijos gali padėti pasiekti gerų diabeto kontrolės rezultatų, tačiau tam reikia tikrai nemažai padirbėti.
Tekstas: Laura Gedgaudaitė (Cukrinė Lapė)
Nuotrauka: Žalia Rūta
