Laura Šiaulienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gyd. endokrinologė
Cukrinis diabetas (CD) – lėtinė metabolinė liga, pasireiškianti hiperglikemija dėl insulino deficito, sutrikusio insulino veikimo ar abiejų priežasčių. CD grėsmingas dėl sukeliamų smulkių kraujagyslių komplikacijų – inkstų, akių ir nervų pažeidimo. Pati dažniausia diabeto komplikacija – nervų pažeidimas, vadinamas diabetine neuropatija. Sergant diabetu gali pasireikšti diabetinė autonominė neuropatija (DAN), kai pažeidžiami vidaus organų nervai, arba diabetinė polineuropatija (DPN), kai pažeidžiami nervai kojose ar rankose. DAN simptomų pobūdis priklauso nuo to, kurio organo veikla sutrikdoma dėl nervų pažeidimo, ir gali pasireikšti širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto, lytinės ir šlapimo takų sistemų veiklos sutrikimu. DPN yra pati dažniausia neuropatija, diagnozuojama apie 50 proc. diabetu sergančių pacientų.
Simptomai
Maždaug pusei pacientų su DPN pasireiškia simptominė forma, kai jaučiami nemalonūs, dažniausiai varginantys, simptomai, pvz., aštraus, deginančio, šaudančio, elektros šoko pobūdžio skausmas, tirpimas, dilgčiojimas ar stingimas, arba skausminė reakcija į neskausminį stimulą (kojines, batus, patalynę). Dažniausiai simptomai prasideda tolimosiose galūnių dalyse – pėdose, vėliau plaštakose – vadinamas „kojinių–pirštinių“ fenomenas, o ligai progresuojant pažeidimas kyla aukštyn. DPN būdingas simptomų paūmėjimas ramybėje vakare ir naktį, ir tuo ši patologija skiriasi nuo galūnių kraujagyslių pažeidimo, kai simptomai sustiprėja fizinio krūvio metu. Simptomai dažnai sutrikdo pacientų miegą, apriboja fizinį aktyvumą, pablogina gyvenimo kokybę ir psichoemocinę būklę.
Likę 50 % pacientų su DPN simptomų nejaučia, priešingai, jiems pasireiškia galūnių nejautra. Beskausmė DPN gali atsirasti susirgimo pradžioje arba, ligai progresuojant, pereiti iš skausminės formos. Nors pacientai su beskausme DPN nejaučia varginančių simptomų, ši forma dažnai atspindi gilesnį nervinių skaidulų pažeidimą ir yra susijusi su didesne išopėjimo rizika. Praradę „skausmo dovaną“, pacientai nejaučia, kaip traumuoja galūnes, laiku nesikreipia pagalbos, todėl padidėja pėdų opų, amputacijos rizika.
Diagnozavimas
DPN diagnozuojama apklausiant pacientą apie tipinius simptomus ir tiriant pėdas. Gydytojas ar slaugytojas įvertina, ar nėra pėdų deformacijų, nuospaudų, odos išsausėjimo, įtrūkimų ar opų, odos ar nagų grybelio, taip pat įvertinama pėdų arterijų pulsacija. Jutimai kojose dažniausiai tikrinami kamertonu, vertinant vibracijos jutimus, ar monofilamentu, tiriant lietimo jutimus. Esant tipiniams neuropatijos skundams ir sutrikusiems jutimams kojose, diagnozuojama DPN.
Apie 10–20 proc. diabetu sergančių pacientų gali pasireikšti kitos kilmės (ne diabetinės) neuropatija. Nervų pažeidimą taip pat gali sukelti skydliaukės funkcijos sutrikimas, inkstų nepakankamumas, uždegiminės, sisteminės, infekcinės, genetinės ligos, vitaminų (dažniausiai B gr.) trūkumas, sunkieji metalai. Ne diabetinės kilmės neuropatiją galima įtarti pasireiškus netipiniams simptomams, pvz., tirpimas tik vienoje kojoje ar rankoje, staigus simptomų atsiradimas, ypač jei sutrinka judesiai. Tokiems pacientams diagnozei patikslinti tikslingas papildomas ištyrimas ir (arba) neurologo konsultacija.
Gydymas
Diabetinės neuropatijos gydymui gali būti skiriamas patogenetinis (veikiantis ligos priežastį ir stabdantis progresavimą) ir simptominis gydymas. Patogenetiniam gydymui skiriami B grupės vitaminai ir alfa-lipoinė rūgštis. Nepasiekus teigiamo efekto skiriamas simptominis gydymas antidepresantais arba antikonvulsiniais (nuo traukulių) vaistais, kurie Lietuvoje, skiriant pagal indikacijas, yra kompensuojami. Kitos kilmės skausmui malšinti dažnai skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ibuprofenas, paracetamolis ir pan.) lėtinei DPN gydyti netinka. Gydymo vaistais efektyvumas vertinamas po 1 mėnesio, teigiamu efektu laikomas skausmo sumažėjimas bent 30 proc. Jei pasiekus maksimalią vartojamo vaisto dozę gydymo efektas nepakankamas, po 2–3 mėn. vartotas medikamentas keičiamas arba pridedamas kitos grupės antras medikamentas. Taikant simptominį gydymą skausminei DPN ne visada pasiekiama visiška skausmo kontrolė, vaistai gali sukelti pašalinius reiškinius, todėl siekiant išvengti DPN išsivystymo ir progresavimo ypač svarbios ankstyvos prevencijos priemonės.
Prevencija
Siekiant išvengti DPN atsiradimo, progresavimo ir komplikacijų, rekomenduojama:
- mankšta bent 30–45 minutes kasdien;
- sveikos mitybos principai:
- valgyti reguliariai, tuo pačiu metu 3–4 kartus per parą;
- vengti cukraus ir paprastųjų angliavandenių turinčių maisto produktų;
- riboti gyvulinės kilmės riebalus;
- valgyti daugiau skaidulų turinčio maisto (daržovių, kruopų, baltų miltų gaminius keisti į rupių miltų);
- nevartoti alkoholio, nerūkyti;
- glikemijos rodiklius palaikyti kuo arčiau rekomenduojamų ribų:
- glikemija nevalgius – 4,4–7,0 mmol/l ir glikemija po valgio – 4,4–8,5 mmol/l;
- glikemijos laikas tikslinėse ribose >70 %.
- HbA1c (glikuotas hemoglobinas) <7 % arba kaip rekomendavo gydytojas;
- vengti sunkių ir naktinių hipoglikemijų;
- kraujo lipidus ir arterinį kraujospūdį palaikyti normos ribose;
- nevaikščioti basomis, nešioti tinkamą avalynę;
- kasdien apžiūrėti pėdas dėl galimų pažeidimų.
Paruošta bendradarbiaujant su UAB „Novo Nordisk Pharma“
Šį straipsnį lengvai suprantama kalba galite skaityti mūsų svetainėje https://dia-iq.lt/neuropatija/
