Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoją endokrinologą Arūną Pangonį kalbina Asta Berdikšlienė
Lietuvoje pradėjus kompensuoti insulino pompas ne tik diabetu sergantiems vaikams, bet ir suaugusiems, dažnas vyresnio amžiaus žmogus ėmė mąstyti apie kitokias – modernesnes ir efektyvesnes – ligos valdymo galimybes, kurios ilgą laiką buvo finansiškai nepasiekiamos. Tačiau kuo didesnis susidomėjimas, tuo daugiau klausimų, gimdančių mitus ir sąmokslų teorijas, tad apie insulino pompų skyrimo tvarką, pasirinkimo galimybes, naudojimo tikslingumą nusprendėme pasišnekėti su savo srities specialistu gydytoju endokrinologu Arūnu Pangoniu, tiesiogiai bendraujančiu su cukriniu diabetu sergančiais pacientais.
Kaip vertinate dabartinę insulino pompų kompensavimo tvarką?
Visų pirma, labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje 1 tipo cukriniu diabetu sergantys žmonės turi galimybę naudoti insulino pompas, maža to, pompų nuomos ir jos priedų kaina gali būti kompensuojama. Tokiu būdu šia liga sergantis asmuo mūsų šalyje gali gauti pačias naujausias ir tobuliausias priemones ligai valdyti. Žinoma, tai yra labai brangus gydymo būdas, dėl to yra ir tam tikrų ribojimų, kurie, LR sveikatos apsaugos ministro įsakyme apibrėžti kaip indikacijos, mano manymu, galėtų būti kur kas labiau suprantami ir nesukelti dviprasmiškų vertinimų.
Kaip pacientui pasirinkti, kurią insulino pompą jam geriausiai naudoti?
Dalis pacientų klausia gydytojų, kurią pompą geriau rinktis, teiraujasi apie gamintoją ar pačios pompos ypatybes. Tačiau didžioji dalis pacientų ateidami pas gydytoją jau turi savo nuomonę, savo viziją, būna išnaršę internete, pasitarę su kitais sergančiais diabetu socialiniuose tinkluose ar interneto forumuose.
Gydytojas pirmiausiai turi įvertinti, ar gydymas naudojant insulino pompą apskritai tinkamas pacientui, ar jo ligos eigos ypatybės atitinka kriterijus, nurodytus kompensavimą apibrėžiančiame įsakyme, ir, pasitaręs su kolegomis konsiliume, rekomenduoti (arba ne) tokį gydymo būdą. Tai, kad šiuo metu sergantys 1 tipo cukriniu diabetu gali laisvai naudotis gliukozės matavimo sensoriais, labai palengvina sprendimų priėmimą. Aišku, tą milžinišką duomenų, kuriuos mums suteikia sensoriai, kiekį reikia suvaldyti ir panaudoti, bet tai tikrai aiškiau. Žinoma, vieno atsakymo į klausimą, kokią pompą rekomenduoti, turbūt nėra. Svarbu viskas – hipoglikemijų dažnis, jų laikas, paciento gebėjimas jas suvokti, parinkti insulino dozę ir dar daugelis kitų dalykų. Įvertinus šią visumą, reikia pasitarti ir su pacientu, kaip jis įsivaizduoja pompos naudojimą ir ko jis iš to tikisi.
Ar būna atvejų, kai gydytojo paskirta gydymo sistema pacientui visiškai nepasiteisina?
Žinoma, kad būna. Visi žmonės yra unikalūs, su savo fiziologiniais ypatumais, skirtinga socialine aplinka, gyvenimo būdu, pomėgiais ir t. t. Taigi ir gydymas jiems turi būti maksimaliai individualizuotas – apie tai šiais laikais kalbama nuolat. Kad ir kokia tobula būtų viena ar kita gydymo schema (vaistais ar priemonėmis), vienam ji gali puikiai tikti, kitam visiškai ne. Aš visada tokiais atvejais patariu nesustoti ir bandyti dar kartą. Juk jei neieškosi, tai ir nerasi. Aišku, pirma reiktų pasitarti su savo gydytoju, gal kažką galima pakeisti, patobulinti, pritaikyti.
Kokiais atvejais pacientui nerekomenduotumėte naudoti insulino pompos?
Keletą pacientų esu atkalbėjęs nuo insulino pompos – ne tiesiogiai, bet paprasčiausiai detaliau papasakojęs, ką reiškia gydymui ją naudoti. Būna, kad pacientai ateina su noru (ar net reikalavimu) jiems skirti gydymą insulino pompa, tačiau įsivaizduoja, kad pompa viską padarys už juos, nereiks nei mitybos reguliuoti, nei glikemijų sekti, nei kateterių keisti. Papasakojus, kad reikia įdėti ir savo pastangų, nuomonė kartais pasikeičia.
Ar naujai susirgusiems verta iškart pradėti naudoti insulino pompą?
Tai kiekvienam pacientui individualu. Žinoma, sensoriumi papildyta pompa ar juo labiau dirbtinės kasos sistema padeda labai tiksliai ir kokybiškai kontroliuoti glikemijas, tačiau tai ir nemažas psichologinis ir, be abejo, technologinis iššūkis. Tik sužinojus diagnozę, žmogui tenka susidoroti su pasikeitusia mityba, angliavandenių skaičiavimu, nuolatiniu savęs ir savo kūno rodiklių stebėjimu, vaistais, adatomis… O čia dar sudėtinga aparatūra, prie kūno prijungta! Taip pat nereikia pamiršti remisijos laikotarpio, kai insulino nereikia ar reikia labai mažai. Tačiau kai tik žmogus supranta, kas tas cukrinis diabetas ir ko reikia jam kontroliuoti, insulino pompos klausimas turi būti iškeltas.
Ką galėtumėte patarti pacientui, dvejojančiam, ar verta bandyti insulino pompą?
Jei nebandėte – pabandykite. Bent trumpam, kad galėtumėte pasakyti, jog žinote, kas tai yra, ką gali insulino pompa, ar ji tinka, patinka, ar padeda geriau kontroliuoti ligą. Tik būtinai pasidomėkite insulino pompomis iš anksto, pasiklauskite savo gydytojo ar kito žmogaus, jau naudojančio pompą – kuo daugiau žinosite, tuo didesnė tikimybė, kad panaudosite pompą naudingai.
Ar gali būti tiesa, kad kompensuojamosios insulino pompos skyrimas pacientui nemaža dalimi priklauso nuo gydytojo geranoriškumo?
Negaliu ir nenoriu galvoti, kad yra negeranoriškų gydytojų. Juk visi mes norime, kad mūsų pacientai galėtų kontroliuoti savo ligą. Problema, mano supratimu, labiau ta, kad pompos kompensavimas gan sudėtingas: reikia domėtis cukrinio diabeto gydymo technologijomis, kurios sparčiai tobulėja, žinoti teisės aktuose nurodytus kriterijus, sugebėti įvertinti paciento poreikius. Konsiliumo organizavimas, dokumentų pildymas taip pat užima daug laiko, kurio per darbų gausą visada trūksta.
Kokia Jūsų nuomonė apie pačių pacientų pasidarytą dirbtinės kasos sistemą (Android APS)?
Gydytojai savo darbe visada remiasi tuo, kas išbandyta, ištestuota, patvirtinta, rekomenduojama nacionalinėse ar tarptautinėse gairėse. Android APS yra unikali išimtis, kai patys žmonės gana sėkmingai kuria sau gydymo metodą. Apie Android APS iš šią sistemą naudojančių girdžiu tik gerus atsiliepimus. Juk puiku, kai gali pats įdarbinti technologijas, juolab sureguliuoti jų darbą pagal savo organizmo ir gyvenimo ypatybes. Žinoma, girdžiu ir tai, kiek pastangų reikia norint, kad sistema dirbtų tau, bet, kaip matau, pastangos atsiperka.
Ko palinkėtumėte žurnalo skaitytojams?
Nenustokite domėtis, ieškoti ir niekad nepasiduokite!
