Pagrindinė užduotis sergantiems cukriniu diabetu – palaikyti gliukozės kiekį kraujyje normos ribose. Tai reiškia, kad reikia nuolat stebėti, koks yra gliukozės kiekis kraujyje, ir pagal tai priimti tinkamą sprendimą, kad gliukozės kiekis per daug nesumažėtų ar neviršytų normų. Gliukozės kiekiui kraujyje stebėti naudojami gliukomačiai ir (arba) gliukozės jutikliai.
Gliukomačiai
Gliukomatis yra nedidelis aparatėlis, kuriuo matuojama glikemija iš kraujo lašo, t. y. kaskart, norint sužinoti gliukozės kiekį kraujyje, reikia pradurti pirštą, išspausti šiek tiek kraujo ir prie jo priliesti į aparatėlį įkištą diagnostinę juostelę. Aparatas per kelias sekundes parodo momentinę glikemiją, tad norint stebėti, kaip koks maistas ar fizinis krūvis veikia glikemiją, taip pat siekiant įsitikinti, ar negresia hipo ar hiperglikemija, į pirštus gali tekti durtis po 10–20 kartų per parą. Naudojant gliukomačius svarbu atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
Visi gliukomačiai turi galimas paklaidas, todėl visai įmanoma, kad naudojant skirtingus gliukomačius gali būti skirtingi rezultatai net iš to paties kraujo lašo.
Prieš matuojant glikemiją reiktų kruopščiai nusiplauti rankas, nes maistu ar kosmetinėmis priemonėmis suteptos rankos gali iškreipti rezultatus.
Verta kaskart patikrinti, ar nepasibaigęs diagnostinių juostelių galiojimo terminas, įsitikinti, ar jos buvo laikytos tinkamai, nes naudojant pasenusias ar pažeistas juosteles duomenys gali būti neteisingi.
Geriausiai durti ne į piršto pagalvėlę, o į piršto šoną, prieš tai nusistačius tinkamą dūrio gylį. Dažnai žalojami pirštai ilgainiui gali prarasti jautrumą, tapti skausmingi, tad juos reiktų pasaugoti kaskart duriant vis į kitą vietą.
Patartina kuo dažniau keisti dūriklio adatėles, nes ilgiau naudojamos atšimpa ir labiau žaloja pirštus, be to, sukelia daugiau skausmo.
Rekomenduojama visada turėti atsarginį gliukomatį, kad vienam sugedus arba pasibaigus baterijoms, po ranka būtų kitas. Taip pat patogu po vieną gliukomatį pasidėti darbe, rankinėje ar kitoje vietoje, kad netyčia vieną pamiršus namuose nereikėtų jaudintis ir galvoti, iš kur gauti kitą.
Gliukomačių pasirinkimas tikrai yra nemažas, tad naujai susirgusiems visada kyla klausimų, kuris yra geriausias. Iš tiesų visi gliukomačiai yra tinkami naudoti, tačiau kai kurie turi papildom funkcijų, pvz., juostelės įstatymo vietos apšvietimas, pakartotinis juostelės papildymas krauju (jei pirmąkart kraujo kiekis buvo nepakankamas), panaudotos juostelės išstūmimas, rezultatų vidurkių rodymas, susiejimas su programėlėmis išmaniajame telefone ir pan. Todėl visada verta išbandyti kelis skirtingus gliukomačius ir išsirinkti tą, kuris labiausiai atitinka naudotojo poreikius.
Nuolatiniai gliukozės jutikliai
Nuolatiniai gliukozės jutikliai nuo gliukomačių pirmiausiai skiriasi tuo, kad jais galima ne tik nepertraukiamai stebėti gliukozės kiekį kraujyje, bet ir matyti tendenciją – ar glikemija stabili, ar kylanti, ar krentanti. Tai yra pagrindinis jų privalumas, nes galima greičiau reaguoti į kintančią glikemiją, apie kurią informuoja garsiniai signalai, ir laiku imtis priemonių, kad gliukozės kiekis kraujyje išliktų normos ribose. Jutikliai įvedami į kūną (žastą, šlaunį, pilvą) ir nešiojami nuo 6 iki 14 parų (tai priklauso nuo jutiklio pasirinkimo), taigi išvengiama begalinių dūrių, kurie būtų patiriami naudojant gliukomatį. Tačiau naudojant jutiklį atsisakyti gliukomačių nepavyks, nes kai kuriuos jutiklius būtina 1–2 kartus per parą kalibruoti (sulyginti duomenis) pagal gliukomatį arba gliukomačiu tenka naudotis, kol naujai įvestas jutiklis pradeda veikti (1–2 val.). Taip pat reikia turėti omenyje, kad jutiklių duomenis visada reikia vertinti kritiškai, nes technika, kokia išmani ji bebūtų, neapsaugota nuo trikdžių – kartais prarandamas ryšys ir duomenų negalima pamatyti, kartais duomenys neatitinka savijautos, tad vis tiek reikėtų patikrinti gliukomačiu ir įsitikinti, kad duomenys yra teisingi.
Šiuo metu (2022 m. lapkritis) Lietuvoje yra registruoti 3 gliukozės jutikliai:
„Dexcom“ jutiklis, susiejamas su išmaniuoju telefonu,
„Enlite“ jutiklis, susiejamas su insulino pompa,
„Guardian“ jutiklis, susiejamas su insulino pompa,
„Medtrum“ jutiklis, susiejamas arba su insulino pompa, arba su išmaniuoju telefonu.
Jutiklių naudotojai turėtų žinoti, kad:
Jutiklio duomenys nebūtinai turi tiksliai sutapti su gliukomačio duomenimis, nes naudojant šias priemones gliukozės kiekis matuojamas skirtingose terpėse, be to, ir vieni, ir kiti turi leistinas paklaidas. Žinoma, jei skirtumai itin dideli, reikia ieškoti kitų priežasčių.
Pirmąją jutiklio naudojimo parą duomenys ne visada būna tikslūs, todėl reikia palaukti ir tą laiką gliukozės kiekį matuoti gliukomačiu.
Jutiklį kalibruoti geriausiai tada, kai glikemija yra stabili. Jei glikemija yra staigiai kylanti ar krentanti, kalibracija jutikliui tikslumo nepridės.
Jei naudojamas jutiklis, kurio duomenys perduodami į išmanųjį telefoną, prieš įsigyjant jutiklį reiktų pasitikslinti, ar telefono modelis tam yra tinkamas, t. y. ar pavyks į jį parsisiųsti ir jame naudoti oficialią jutiklio gamintojo programėlę. Taip pat verta žinoti, kad jutiklio duomenims stebėti galima naudoti ir kitą atviro kodo programą „xDrip+“. Beje, šios programos naudotojas savo jutiklio duomenimis gali realiu laiku dalintis su kitu asmeniu, kas itin aktualu cukriniu diabetu sergančius mažamečius vaikus auginantiems tėvams.
Jutikliai prie kūno yra tvirtinami pleistrais, kurie ne visada atlaiko visą naudojimo laiką, todėl patartina naudoti papildomą pleistrą arba kitą apsaugą, pvz., tamprią movą.
Išsamesnę informaciją apie gliukozės jutiklių naudojimą galima sužinoti susisiekus su jutiklių gamintojų atstovais:
