Rugpjūčio 2–9 dienomis Šventojoje vyko vasaros stovykla, skirta 12–16 metų vaikams, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu. Dalyviai rinkosi nekantraudami ir nusiteikę patirti kasmetį nepamirštamą vasaros nuotykį kartu su bendraminčiais. Jau ketvirtą kartą vykusio vaikų, sergančių cukriniu diabetu, klubo „Diabeto IQ“ organizuojamo renginio planus bandė sujaukti pasaulinė pandemija, tačiau įveikus visus iššūkius stovykla ne tik įvyko, bet ir veiklomis, dalyvių aktyvumu nenusileido anksčiau surengtoms vasaros stovykloms.
Visi stovyklautojai buvo suskirstyti į tris būrius, kiekvienam parinkus vieną iš Lietuvos vėliavos spalvų – geltoną, žalią ir raudoną. Stovyklautojų gera nuotaika rūpinosi būrių vadovai. Iš viso septyni vadovai kartu su organizatoriais Ina ir Dariumi Juotkais ruošėsi stovyklai ne vieną mėnesį – tobulino renginio programą bei, siekdami geriau suprasti stovyklautojus, nuotoliniu būdu dalyvavo seminare „Diabetas ir paauglystė. Psichologiniai aspektai“. Stovyklos gerove rūpinosi ir būrys savanorių – vieni prižiūrėjo tvarką virtuvėje (saugojo stovyklos įžymybę – skanųjį šokoladainį), gamino sveikus, tačiau smaližiams tikrą rojų sukūrusius užkandžius ir desertus, kiti naktimis rūpinosi vaikų glikemija – matavo gliukozės kiekį kraujyje. Savanoriai bet kuriuo paros metu vaikams suteikdavo pagalbą, patardavo, rūpindavosi, kad stovyklautojai teisingai apskaičiuotų angliavandenių kiekį maiste. Plačios šypsenos ir rūpestingumas – savanorių skiriamasis bruožas, užkariavęs vasaros stovyklos dalyvių širdis.
Vadovė Ieva. „Ši stovykla buvo nepamirštama, tačiau tai tarsi nepasako nieko, nes tai buvo daugiau nei vien smagios veiklos, daugiau nei vien apie vaikus, sergančius cukriniu diabetu. Tai yra apie bendrystę, apie magišką, nesuprantamą ir glaudų ryšį tarp skirtingų vaikų, tarp skirtingų įvairių kartų žmonių, tai stovykla apie atvirumą ir galimybę pabūti tuo, kuo esi, ar tuo, kuo norėtum būti.“
Savanorė Valdonė. „Savanorystė stovykloje yra neįkainojama. Ten staiga tampi labai artimas su aplinkiniais ir lyg šeima pradedi vienas kitu rūpintis. „Cukrinukų“ gyvenimas visuomenėje kitoks, o stovykloje jis tampa norma. Jie jaučiasi laisvai. Šypsenas, juoką, šiltas emocijas parsivežiau namo ir jas saugau.“Renginio veiklos nepaliko abejingų stovyklautojų, o ir Šventosios miesto poilsiautojai kaskart smalsiai žvelgdavo ir bandydavo įamžinti smagiai laiką leidžiančius vaikus. Šiemet dalyviai turėjo galimybę patyrinėti Šventąją velomobiliais, susipažinti su ištvermingaisiais arkliais – žemaitukais, jais pajodinėti, patikrinti savo žinias ir skaniai pasijuokti protmūšyje, išbandyti jėgas orientaciniame žaidime po Šventąją, susikurti išskirtinius aitvarus ir leisti juos audringos jūros pakrantėje. Stovyklautojai stebino žiūrovus originaliais karaokė vakaro pasirodymais, sprendė galvosūkius, dalyvavo visus įmanomus lūkesčius pranokusiame talentų šou, aktyviai kovojo tinklinio varžybose, kuriose teisėjavo profesionali tinklinio trenerė, šėliojo su draugais netikėtame putų vakarėlyje ir dalyvavo dar daugelyje kitų nepamirštamų veiklų.Stovyklos veiklos – ne tik smagios, bet ir prasmingos: buvo siekiama skatinti dalyvių kūrybiškumą, drąsą, suteikti žinių apie Lietuvos gyvūniją, padėtį Ukrainoje. Įvairių lektorių paskaitose vaikai sužinojo apie cukrinio diabeto priežiūros naujoves, galėjo pasikalbėti tarpusavyje ar su vadovais aptarti visus rūpimus klausimus. Stovyklos metu buvo skatinama ne tik rūpintis gamta, naudojant kuo mažiau vienkartinių indų, bet taip pat didelį dėmesį skirti sau ir atsakingai laikytis visų asmens higienos taisyklių.
Vadovė Rugilė. „Važiuodama į Šventąją svarsčiau, ar pavyks visiems susibendrauti, ar neprailgs laikas. Bet savaitė prabėgo kaip akimirka, o grįžus namo kilo tokia nenusakoma nostalgija, kad norėjosi atsukti laiką atgal! Visi kartu patyrėme begalę įsimintinų akimirkų. Labiausiai įsiminė kūrybiškai ir nuotaikingai praleisti vakarai šokant ir dainuojant bei įvairūs pasišnekučiavimai, žaidimai. Susipažinau su daugybe nerealių žmonių, iš kurių pasisėmiau labai daug teigiamos energijos, kiekvienas mane vis kažko išmokė, todėl prisiminsiu šią stovyklą dar labai ilgai.“
Stovyklautoja Barbora. „Man ši stovykla labai patiko, nes galėjau jaustis su visais lygi, ne išskirtinė. Visi tau padeda tvarkytis su diabetu.“
Stovyklautoja Ūla. „Ši stovykla man buvo ne tik neužmirštama, bet ir pamokanti, kad diabetas kartais atsiperka. Šioje stovykloje visada sulauksi pagalbos arba patarimų, jeigu kils kokia nors problema. Kiekvieną dieną tave pasitinka būrys linksmų, drąsių, supratingų, draugiškų ir šiltų žmonių, su kuriais gali jaustis suprastas, nes visi stovykloje turi tokią pat problemą kaip ir aš.“
Vaikų, sergančių cukriniu diabetu, klubo „Diabeto IQ“ vadovė ir stovyklos organizatorė Ina Juotkienė. „Mes su vyru Dariumi, organizatoriai, esame laimingi, galėdami suteikti galimybę dalyvauti būtent tokioje stovykloje, kurioje renkasi to paties likimo vaikai – gyvenantys su 1 tipo cukriniu diabetu. Sąmoningai sakau, kad gyvenantys, o ne sergantys. Nelaikau diabeto nei gyvenimo būdu, nei liga, laikau jį ypatumu, kurį tinkamai kontroliuojant galima ne tik gyventi, bet ir džiaugtis, mėgautis gyvenimu bei siekti pačių didžiausių užsibrėžtų tikslų. Juk viskas įmanoma, jei tik kažko labai nori ir sieki. Pasaulyje yra daug šį ypatumą turinčių žmonių, pasiekusių didelių aukštumų įvairiose srityse. Stengiuosi tai perteikti kiekvienam, susiduriančiam su šiuo gyvenimo iššūkiu. Neslėpsiu, nėra lengva surengti tokio pobūdžio stovyklą, tačiau šie vaikai kaip niekas kitas įkvepia mus naujiems žygiams ir suteikia jėgų bei stiprybės.“Stovykloje apsilankė ir svečiai iš kaimyninės Latvijos, savo šalyje taip pat organizuojantys stovyklas vaikams, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu. Tai buvo atsakomasis vizitas, kurio metu dviejų diabeto klubų vadovai dalijosi patirtimi. Svečiai stovyklautojams atvežė dovanų – draugystės apyrankių ir surengė jautrų pasirodymą talentų šou metu. Latviai nebuvo vieninteliai atvykę pasisvečiuoti – čia apsilankė ir savo pasirodymu nudžiugino operos solistė Olga Shardt, taip pat atvyko žymus visuomenės veikėjas, Švedijos lietuvis Jonas Ohman, kovojantis už Ukrainos, o kartu ir Lietuvos laisvę. Vaikams svečias pasakojo apie savo veiklą ir organizaciją, padedančią kariaujančiai Ukrainai, pasidalijo patirtimi ir vertybėmis, kuriomis pats gyvena, drąsino, skatino jaunuomenės pilietiškumą ir meilę Tėvynei, ragino prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir šalia esančius žmones .Paskutinę renginio dieną ne vieno dalyvio akyse suspindo atsisveikinimo ašaros ir aktyviai vyko diskusijos, kada stovyklautojai vėl galės pasimatyti. Stovykla neabejotinai įnešė gražių spalvų ne tik į cukriniu diabetu sergančių vaikų vasaros prisiminimų kolekciją, bet ir visų, padėjusių surengti neužmirštamą metų renginį.
Prie stovyklos organizavimo darbų reikšmingai prisidėjo Klaipėdos miesto savivaldybė ir šios socialiai atsakingos įmonės: bendrovė „Medtronic“ (JAV), UAB „Aros Marine“, UAB „Gitana“, UAB „Novo Nordisk Pharma“, „Hydro Еxtrusion Baltic“ AS, UAB „Tonacija“, UAB „Shift4 Payments Lithuania“, UAB „Allium UPI“, UAB „Metmatus“, UAB „Roche Pharmholding B.V.“, UAB „Edevita“, UAB „Monameda“, UAB „Sakuona“, UAB „Abovita“, UAB „Linus Medical“, UAB „Sabelija“, UAB „Europola“, UAB „BTTS“, R. Kraujučio įmonė „Aras“, AB „Pieno žvaigždės“, UAB „Vikeda“.
Vasaros stovyklos dalyviai visiems rėmėjams siunčia nuoširdžią padėką
