Mitybos piramidėje atkreipiamas dėmesys į tai, kad žmogaus tinkamam funkcionavimui yra
reikalingi angliavandeniai, baltymai ir riebalai. Kaip jau minėta, sergant cukriniu diabetu ne visiems
pavyksta išlaikyti rekomenduojamą balansą. Šiuo metu populiarios mažai angliavandenių turinčios
dietos, kai kam pasiteisina ir visiškas angliavandenių atsisakymas, nors retas dietologas tam pritaria.
Bet tai yra kiekvieno žmogaus, prisiimančio atsakomybę už savo sveikatą, pasirinkimas – jei
žmogus taip maitindamasis jaučiasi gerai, jį tenkina jo sveikatos rodikliai, niekas negali uždrausti
taip maitintis. Cukriniu diabetu sergantiems žmonėms verta žinoti, kokią įtaką glikemijai turi
produktuose esantys angliavandeniai, baltymai ir riebalai.
Angliavandeniai
Maiste esantys angliavandeniai, patekę į kūną, suskaidomi į gliukozę, kuri žmogui suteikia
energijos, reikalingos gyvybinėms funkcijoms palaikyti, protinei ir fizinei veiklai atlikti. Sergantys
cukriniu diabetu turi žinoti, kad angliavandeniai yra skirtingi – greitieji (saldainiai, sultys) paprastai
neturi didelės vertės, jie yra kaloringi, tačiau yra naudingi gelbėjantis nuo hipoglikemijos, nes vos
patekę į burną ima skaidytis į gliukozę, o lėtieji (duona, grūdai), kuriuose yra daug skaidulų,
mineralų, vitaminų, yra vertingi sveikatai, jie yra ilgiau virškinami ir teoriškai gliukozės kiekį
kraujyje turėtų kelti lėčiau ir tolygiau. Tačiau praktikoje ne visada ši teorija pasitvirtina, todėl ir
kyla abejonių, ar tikrai angliavandeniai yra būtini mityboje. Dietologai teigia, kad bent jau vaikams
ir besilaukiančioms moterims nereiktų jų atsisakyti, o ateityje, atlikus detalius tyrimus, paaiškės, ar
ilgalaikėje perspektyvoje angliavandenių atsisakiusiems žmonėms neatsiras neigiamų sveikatos
pokyčių.
Cukriniu diabetu sergantys žmonės prieš valgydami pirmiausiai apskaičiuoja angliavandenių kiekį
maiste, pagal kurį sprendžia, kokią insulino dozę reiktų susileisti. Ant kiekvienos pakuotės yra
rašomas angliavandenių kiekis 100 gramų produkto, o pagal jį galima apskaičiuoti, kiek yra
angliavandenių pasirinktame kiekyje. Pavyzdžiui, jei 100 g grūdų duonos yra 30 g angliavandenių,
tai 45 g riekėje yra 13,5 g angliavandenių (30/100×45). Ligos pradžioje be svarstyklių ir
skaičiuotuvo turbūt nė vienas neišsiverčia, tačiau ateityje retai kuris sveria savo porcijas, nes jau
būna išmokę ir mintinai žino kiekvieno produkto ar patiekalo maistinę vertę.
Baltymai
Baltymai laikomi pagrindine kūno statybine medžiaga. Jie neabejotinai yra reikalingi ir būtini
raumenims, sausgyslėms, įvairiems organams. Mažai angliavandenių vartojantys ar visai jų
atsisakiusieji dažniausiai renkasi būtent baltyminę mitybą, kurioje dominuoja mėsa, žuvis,
kiaušiniai, ankštinės daržovės, pieno produktai, riešutai ir pan. Valgant baltyminius produktus
insulinas taip pat būtinas, tiesa, paprastai jo skaičiuojama perpus mažiau nei tokiam pačiam kiekiui
angliavandenių. Baltymai turi savybę gliukozės kiekį kraujyje pakelti ne iškart (todėl jie netinkami
esant hipoglikemijai), o lėtai ir kiek vėliau, maždaug po 1,5 val. 1 , ir išlaikyti jį aukštesnį net 2–5
valandas (todėl yra mėgstami aktyvų gyvenimo būdą propaguojančių žmonių). Dėl ilgo baltymų (o su jais kartu ir riebalų) skaidymosi valdyti gliukozės kiekį kraujyje naudojant insulino pompą yra
kiek paprasčiau nei insuliną leidžiantis švirkštikliais.
Riebalai
Riebalai organizmui taip pat būtini, ypač vaikams ir nėščiosioms, ir niekas neabejoja jų nauda – jie
padeda įsisavinti vitaminus, yra pagrindinė smegenų statybinė medžiaga. Tačiau pirmenybę reiktų
teikti geriesiems riebalams, kurių yra žuvyje, riešutuose, avokaduose, kokybiškame aliejuje, o
mažiau valgyti gyvulinės kilmės riebalų, ypač ilgai kaitintų. Verta žinoti, kad riebalai sukelia
atsparumą insulinui, todėl didelis jų kiekis gali ilgam išprovokuoti gliukozės kiekio padidėjimą.
Siekiant, kad angliavandeniai įsisavintų lėčiau, patariama mėgstamas kruopų košes pagardinti, pvz.,
avokadu, saulėgrąžomis, sezamų aliejumi ir pan. Štai kodėl cukriniu diabetu sergantys žmonės
vasarą mieliau renkasi grietininius ledus, o ne šaldytas sultis, savaitgalio blynus valgo su grietine, o
ne uogiene, per šventes dairosi sviestiniu kremu pertepto torto, o ne cinamoninio pyrago su
obuoliais. Tačiau suvalgius patiekalą su didesniu riebalų kiekiu, tikėtina, kad aukštesnė glikemija
išsilaikys net ir po 3–12 valandų, todėl insulino pompos naudojimas taip pat šiuo atveju yra
pranašesnis už insulino leidimąsi švirkštikliais, nes suteikia galimybę reikalingą insulino dozę
paskirstyti per visą riebalų skaidymosi laiką.
