Ar prisimenate savo pirmąsias dienas sužinojus cukrinio diabeto diagnozę? Atmintyje turėtų iškilti slaugytoja diabetologė, mokanti skaičiuoti angliavandenius, ir jos rodomi paveikslėliai, kuriuose pavaizduoti maisto produktai, o po jais užrašai, kiek maiste angliavandenių, baltymų ir riebalų. Jei susirgote daugiau nei prieš dešimtmetį, greičiausiai apie baltymų ir riebalų poveikį glikemijos kreivėms nieks tada neaiškino. Tik prieš keletą metų pradėtas kreipti dėmesys į tai, kad baltymai ir riebalai taip pat kelia gliukozės kiekį kraujyje, ir į juos taip pat reikia atsižvelgti, apskaičiuojant reikiamo susileisti insulino kiekį.
Baltymai
Baltymai atlieka itin svarbią statybinę funkciją mūsų organizme. Jie dalyvauja atkuriant pasenusias ląsteles, formuojant naujas. Oda, nagai, plaukai, raumenys yra sudaryti iš baltymų. Baltymų pagrindu gaminasi dauguma hormonų. Vienas tokių, ypač svarbių sergantiems cukriniu diabetu, yra insulinas.
Sergantiems diabetu labai svarbi viena baltymų funkcija – kartu su angliavandeniais jie yra maistas smegenims. Gliukogenezė – sudėtingas žodis, kurio įsidėmėti nebūtina, tačiau užtenka žinoti, kad tai yra procesas, kai kepenys baltymus (amino rūgštis) paverčia gliukoze. Skirtingai nei angliavandeniai, kurie beveik akimirksniu patenka į kraują, amino rūgštims tapti gliukoze užtrunka gerokai ilgiau. Per kiek laiko ir koks tiksliai kiekis tampa gliukoze, labiausiai priklauso nuo suvalgytų baltymų kiekio, žmogaus fizinio aktyvumo ir bendros mitybos. Jei esate įpratę valgyti mažai angliavandenių, organizmas tarsi išmoksta baltymus ganėtinai greitai paversti energija – dažnai tai netrunka nė valandos. O jei mityba gausi angliavandenių, kūnas, gavęs baltymų, leidžia sau patinginiauti ir juos skaido 2–3 valandas. Būtent suvalgę didesnį kiekį mėsos, kiaušinių ar ankštinių daržovių, greičiausiai ir pastebite gliukozės kreivės kilimą tarsi iš niekur. Siekiant to išvengti, reikia stebėjimo būdu išsiaiškinti, būtent kuriuo metu įprastai gliukozės kiekis kraujyje kyla, ir prieš pakylant suleisti reikiamą kiekį insulino.
Žinant, kad nuo 30 iki 50 proc. baltymų tampa energija, insulino kiekis baltymams skaičiuojamas taip pat, kaip ir angliavandeniams, tik padalijama iš 3 (nes taip saugiausia). Tarkime, jei pusryčiams valgote 3 vidutinius kiaušinius, kurių viename yra 7 g baltymų, tai bendrą baltymų kiekį (7×3=21) padalijate iš 3 (21:3=7) ir insulino suleidžiate tiek, kiek leistumėte 7 gramams angliavandenių. Jei gliukozės kiekis kraujyje vis dėlto išsilaiko aukštesnis, kitąkart galima pabandyti baltymų kiekį dalinti iš 2 (21:2=10,5) ir leistis tiek, kiek leistumėtės 10,5 g angliavandenių.
Riebalai
Tai yra dar vienas kūno energijos šaltinis. Riebalai yra tarsi atsargos juodai dienai – jei kartais tektų badauti ar papildomai eikvoti energiją, juos pirmiausiai panaudotumėme. Riebalai kaupiami visame kūne – organuose, raumenyse. Ir tai nėra nuostabu – 1 gramas riebalų turi net 9 kcal, o baltymai ir riebalai beveik du kartus mažiau – po 4 kcal.
Riebalai mūsų organizmui yra reikalingi, nes juose tirpsta vitaminai E, A, D, K. Riebalai būtini ir vaisiaus smegenų vystymuisi. Tačiau vertėtų nepamiršti, kad jie būna gerieji ir blogieji, dar vadinami sočiaisiais ir nesočiaisiais, nors su sotumo jausmu jie nelabai turi ką bendro. Sotieji, t. y. gyvulinės kilmės, riebalai gali sukelti daug problemų – kraujagyslių užsikišimą, padidėjusį kraujospūdį, perteklius linkęs kauptis pilvo ir šlaunų srityse. Tokių riebalų gausu raudonoje mėsoje, pieno produktuose, margarine, svieste, sūryje.
Nesočiųjų riebalų, vadinamų omega-3, gausu riešutuose, sėklose, daržovėse bei žuvyje. Priešingai nei gyvuliniai riebalai, jie padeda palaikyti gerą savijautą ir organizmas pats jų nemoka pasigaminti ar sintetinti. Nepaisant to, perteklius taip pat gali turėti neigiamą poveikį organizmui, todėl verta prisiminti, kad saikas reikalingas visur.
Sergantiems cukriniu diabetu riebalai turi ypatingą poveikį. Ne, jie nevirsta gliukoze, kaip kartais galvojama. Riebalai sukelia atsparumą insulinui. Būtent riebalai po 3–4 val. palengva ima kelti gliukozės kiekį kraujyje, todėl jei vakarienei pavalgėte riebesnio maisto, tikėtina bemiegė naktis, nes visaip kaip bandysite sugrąžinti gliukozės kreivę į sveiko proto ribas, tačiau visos pastangos nueis perniek. Turbūt ne vienam girdėta frazė „Leidžiuosi insuliną kaip vandenį – jokio poveikio“, kuriai yra paaiškinimas – tai riebalų sukeltas atsparumas insulinui. Gyvulinės kilmės riebalai sukelia atsparumą insulinui iki 8–12 val., o augalinės kilmės – iki 6–8 val. Tai reiškia, kad tą laiką insulino poreikis padidės apie 30–50 proc. Taigi po riebios vakarienės, leidžiant insuliną visą naktį, iš dalies padengiamas trūkstamo bazinio insulino kiekis. Paryčiais, atsistačius jautrumui insulinui, gliukozės kiekis kraujyje, atrodo, savaime nukrenta.
Kaipgi sureguliuoti gliukozės kiekį kraujyje po riebaus maisto? Jautrumą insulinui labai pagerina fizinis aktyvumas. Taigi, jei vakarienė buvo gausi riebalų, pajudėkite: palaipiokite laiptais, pasivažinėkite dviračiu, aktyviu žingsniu pasivaikščiokite ir pan. Jei naudojate insulino pompą, praėjus 30–60 min. po valgio 4–8 valandoms padidinkite bazę iki 150 proc. Tai labai svarbu padaryti, kad numatomo gliukozės kraujyje kilimo metu organizmas jau turėtų pakankamai daug aktyvaus insulino. Jei insulino tuo metu truks, sumažinti gliukozės kiekį kraujyje bus vargiai įmanoma. Naudojant švirkštiklius sureguliuoti gliukozės kiekį kraujyje po riebaus maisto kiek sudėtingiau – po valgio praėjus 30–60 min. reiktų suleisti nedidelę dozę (geriausiai ne daugiau kaip 0,5 vv) ir tai kartoti kas kelias valandas. Verta pagalvoti, ar cepelinai, pica, čeburekai ar netgi nekaltai atrodanti varškė tikrai yra geriausias pasirinkimas vakarienei.
Žinias apie baltymų ir riebalų poveikį galima pritaikyti labai naudingai – prieš sporto treniruotę, žygį, varžybas ar sunkų fizinį darbą suvalgę riebalų ir baltymų gausaus maisto, galite būti beveik tikri, kad pavyks išvengti hipoglikemijos. Taip pat riebalai ir baltymai lėtina angliavandenių įsisavinimą, todėl verta pabandyti gliukozės kiekį kraujyje greitai keliančius produktus maišyti su baltymais ir riebalais, pvz., į kruopų košę įdėti šaukštą grietinės arba įmaišyti avokadą, užbarstyti sūrio. Suderinę baltymų, riebalų ir angliavandenių santykį galite tikrai išlaikyti tobulą gliukozės kreivę.
